Vairuotojai, viršiję greitį ruožuose, kuriuose sumontuotos minėtos sistemos, jau sulauks ir baudų. Pažeidimo protokolas bus siunčiamas tokia pat tvarka, kaip ir užregistravus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Kaip vidutinio greičio matuokliai veikia
Šios sistemos veikimo principas paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir važiavimo pro ją laiką, o kita – tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.
Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų ir ruožo pradžioje bei pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį. Jį viršijus, formuojamas pažeidimo protokolas.
Prieš įvažiuojant į kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą, vairuotojus įspės specialūs kelio ženklai, informuojantys apie greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį.
DELFI pateikia interaktyvų žemėlapį, kuriame yra sužymėti Lietuvoje esantys sektoriniai greičio matuokliai.
Be pirminio tikslo – matuoti vidutinį transporto priemonės greitį, ateityje bus galima tikrinti, ar automobilis yra draustas, ar atlikta jo techninė apžiūra ir ar nėra ieškomas kitose valstybėse. Taip pat planuojama, kad sistema leis patikrinti, ar transporto priemonių vairuotojai sumokėjo kelių mokesčius.
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia – užtikrinti eismo saugą bei skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu, nes greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo.
Darbus sulėtino konfliktas
Anksčiau buvo skelbta, kad vidutinio greičio matuokliai turėtų pradėti veikti jau liepą. Visgi tąkart LAKD susidūrė su netikėtais keblumais, mat nesugebėta atlikti metrologinės greičio matuoklių patikros.
„Susidūrėme su keblumais dėl metrologinės patikros. Po konkurso pasirašėme sutartį su konkursą laimėjusia bendrove, tačiau paaiškėjo, kad ji negali tinkamai atlikti patikros dėl netikslumų metodikoje. Jų teigimu, metodika buvo parengta netinkamai. Kalbėjome su metodikos rengėjais ir jie neigia, kad yra klaidų. Mes įsivėlėme į žaidimą tarp dviejų laboratorijų“, – tąkart DELFI sakė laikinasis LAKD vadovas Vitalijus Andrejevas.
Tuomet kalbėta, kad per mėnesį matuoklių patikra turėtų būti atlikta ir 25 sektorinio greičio matavimo sistemos paleistos veikti.
Tik pirmas žingsnis
Pradėjusi veikti sektorinio greičio matavimo sistema Lietuvoje yra tik vienas iš planuojamų pokyčių. Vidaus reikalų ministerija yra pasiūliusi paversti matuoklius jautresniais, sumažinti tolerancijos ribą, pažeidimo protokolą formuoti automatiškai ir siųsti e. paštu. Vyriausybė jau davė pritarimą pasiūlymui, beliko sulaukti Seimo verdikto.
Pasak Eimučio Misiūno, vidaus reikalų ministro, kol kas tėra diskutuojama, kiek reikėtų sumažinti greičio matuoklių tolerancijos ribą. Ministras akcentavo, kad tikrai nėra kalbos apie nulinę toleranciją, mat toks sprendimas, jo nuomone, paprasčiausiai būtų nelogiškas.
„Kartais ir automobilio spidometras rodo netiksliai, padangos kitokios. Manyčiau, kad logiškaisuai būtų reaguoti tada, kai leistinas greitis viršijamas 10 km/val. ir daugiau. Tai būtų normali riba“, – svarstė vidaus reikalų ministras.
Ministro teigimu, automatinė protokolo suformavimo ir išsiuntimo sistema, kuri valstybei atsieitų 380 tūkst. eurų, leistų paprasčiau įteikti procesinius dokumentus, mat tie gyventojai, kurie turi oficialius ir nuolat naudojamus e. paštus, galėtų pranešimus gauti į juos.
„Paprasčiau tariant, pranešimus e. paštu apie gautas baudas galėtų gauti visi tie, kurie, pavyzdžiui, bent kartą gyvenime yra pildę pajamų deklaraciją, siuntę oficialioms institucijoms dokumentus“, – aiškino E. Misiūnas.
