Apskaičiuota, kad sistemai, gebėsiančiai automatiškai registruoti padarytą pažeidimą bei pažeidėjui išsiųsti protokolą, reikia maždaug 380 tūkst. eurų. Už šią sumą, DELFI pasakojo E. Misiūnas, būtų perkami nauji serveriai, didinamos Informatikos ir ryšių departamento (IRD) galimybės, samdomi specialistai, reikalingi Administracinių nusižengimų registrui prižiūrėti.
Vos spėja išsiųsti protokolus
Didinti registro galimybes būtina ir todėl, kad sulig sistemos, leisiančios baudas už KET pažeidimus skirti automatiškai, atsiradimu, norima sumažinti ir greičio matuoklių tolerancijos ribą.
E. Misiūnas suskaičiavo, kad kasmet Lietuvoje į pareigūnų rankas patenka maždaug 200 tūkst. atvejų, kai buvo viršytas leistinas greitis. Jo žodžiais, jei stacionarių ir mobilių greičio matuoklių tolerancijos riba būtų mažinama, pažeidimų skaičius gerokai išaugtų.
„Kai kalbėjome apie gausybę pažeidimų, kurie buvo nustatyti pasitelkus vidutinio greičio matuoklių tinklą, tuomet buvo nustatyta nulinės tolerancijos riba. Tačiau ir be jos pareigūnai vos spėja dirbti, mat iki pat šios dienos kiekvienas protokolas yra surašomas, duomenys surandami, pranešimas išsiunčiamas paštu viską atliekant tiesiog rankomis. Anksčiau, kai senaties terminas sueidavo po pusmečio, dažnai pareigūnai vos spėdavo pranešimą apie padarytą nusižengimą ir skirtą baudą atsiųsti laiku. Dabar, kai senatis – dveji metai, visas procesas neretai užtrunka dar ilgiau nei pusmetį“, – lygino ministras.
Tokia ilga proceso trukmė, sakė E. Misiūnas, paverčia baudą ne prevencijos priemone, o tik supykdo vairuotoją, spėjusį pamiršti apie nusižengimą.
Matuokliai būtų „jautresni“
Pasak E. Misiūno, kol kas tėra diskutuojama, kiek reikėtų sumažinti greičio matuoklių tolerancijos ribą. Ministras akcentavo, kad tikrai nėra kalbos apie nulinę toleranciją, mat toks sprendimas, jo nuomone, paprasčiausiai būtų nelogiškas.
„Kartais ir automobilio spidometras rodo netiksliai, padangos kitokios. Manyčiau, kad logiškaisuai būtų reaguoti tada, kai leistinas greitis viršijamas 10 km/val. ir daugiau. Tai būtų normali riba“, – svarstė vidaus reikalų ministras.
Drauge norima peržiūrėti kelių tinklą ir kai kuriuose pakeisti leistinas greičio ribas. Anot E. Misiūno, metams bėgant daugelis kelių tapo saugesniais, pagerėjo kelio danga, tad ten būtų galima leisti važiuoti greičiau. Ir atvirkščiai, keliuose, kur daugiau eismo nelaimių, kitų pavojų, leistiną greitį mažinti.
„Tad padidinus leistiną greitį saugiuose keliuose, sumažinus toleranciją, įdiegus automatinį protokolo surašymą ir siuntimą, turėtume pasiekti gerų rezultatų. Viena vertus tie vairuotojai, kurie pažeistų taisykles ir greitai gautų baudas, galėtų padaryti išvadas, o padidinus leistino greičio limitus tie, kurie važiuodavo 100 km/val. ten, kur leistinas 90 km/val., galbūt nė neviršytų greičio“, – prognozavo E. Misiūnas.
Tiesiai į e. pašto dėžutę
Ministro teigimu, automatinė protokolo suformavimo ir išsiuntimo sistema leistų paprasčiau įteikti procesinius dokumentus, mat tie gyventojai, kurie turi oficialius ir nuolat naudojamus e. paštus, galėtų pranešimus gauti į juos.
„Paprasčiau tariant, pranešimus e. paštu apie gautas baudas galėtų gauti visi tie, kurie, pavyzdžiui, bent kartą gyvenime yra pildę pajamų deklaraciją, siuntę oficialioms institucijoms dokumentus“, – aiškino E. Misiūnas.
Pasak jo, išsiuntus laišką su pranešimu apie skirtą baudą būtų matoma, kada laiškas perskaitytas, ir laikoma, kad dokumentai įteikti. Baudos už KET pažeidimus tėra pirmas žingsnis, mat, įsitikinęs E. Misiūnas, ateityje visi piliečių ir institucijų susirašinėjimai turėtų vykti elektronine forma.
Nori jau sausį
Vyriausybei pritarus Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytam projektui, rudens sesijoje jį turėtų svarstyti Seimo nariai. E. Misiūnas prognozuoja, kad, išsipildžius optimistiniam scenarijui ir Seimui pritarus gvildenamai idėjai, pokyčiai įsigaliotų jau nuo 2019 m. sausio 1 d.
Anot jo, jau ir dabar Administracinių nusižengimų registro sistema tobulinama, didinamos jos galimybės, perkami nauji serveriai ir pan.
„Aš tikiu, kad nauja tvarka įsigaliotų nuo 2019 m. sausio 1 dienos. Ne viskas priklauso nuo ministro tikėjimo ir norų, bet aš eidamas į Seimą ir ruošdamasis visoms kalboms tikrai sakysiu, kad esame pajėgūs sausio 1 d. turėti šią sistemą veikiančią“, – DELFI kalbėjo ministras.
