Iš anglies pluošto pagamintas automobilis yra vienvietis ir rieda trimis ratais, tačiau ar tai svarbu, kai 100 km kelionė kainuoja tik 14 lietuviškų centų, o už 4,65 lito gali nuriedėti beveik pusketvirto tūkstančio kilometrų?
„Mikrodžaulį“ sukonstravo La Joliverie koledžo (Nantas, Prancūzija) studentai. Superlengvą (vos 35 kg) sveriantį automobilį jie pasigamino 2014 m. Shell European Eco-Marathon Contest ekolenktynėms, kuriose dalyvavo dar 200 komandų. Ko gero, nesunku atspėti, kad tose lenktynėse sau lygių prancūzai studentai nerado.
„Automobilio ratus suka vidaus degimo variklis, kuriam reikia įprasto E95 benzino (tinka ir etanolis), – pasakojo vienas iš ekonomiško projekto autorių. – Automobilis ne tik nežmoniškai lengvas, bet ir aptakių aerodinaminių linijų (savo išvaizda primena horizontaliai paguldytą vandens lašą) – jo oro pasipriešinimo ir riedėjimo trinties rodikliai yra nepaprastai maži. Pavyzdžiui, suktelėjus ratus, šie suktųsi keletą kilometrų.“
Tokio automobilio vairuotojo svoris turi būti ne mažesnis kaip 50 kg. Rekordiškai mažos degalų sąnaudos pasiekiamos dėl ypač menko riedėjimo ir oro pasipriešinimo.
Kitos minėtų lenktynių-konkurso mašinos ekonomiškumu nuo „Mikrodžaulio“ atsiliko ne tiek jau ir daug. Štai olandų studentai iš Hogeschool van Amsterdam elektromobiliu H2A pasiekė kitą rekordą: 428 km atstumą įveikė su kilovatvalande elektros energijos. Louis Delage koledžo (Prancūzija) studentai nugalėjo „Miesto koncepcijos“ kategorijoje: jų sukurtas automobiliukas mieste su litru degalų įveikia 450 km.
Ar „Mikrodžaulis“ taps automobilizmo ateitimi? Kas žino. Juk ne už kalnų tie laikai, kai vairuotojo sėdynėje įsitaisęs asmuo visos kelionės metu galės saldžiai pūsti į akį.
