O būtent tokią istoriją ir papasakojo į „Žemaičio“ redakciją paskambinęs ūkininkas Justinas Valančius. Paaiškėjo, kad kitų rajonų ūkininkams „džiaugtis“ gervių puotomis teko jau ne kartą, o Plungės rajone toks atvejis – bene pirmasis.

Negelbsti nė kaliausės

„Ką daryti – nebeperlipam per gandrus ir gerves...“ – telefone nuaidėjo nusišypsoti privertę Platelių seniūnijoje, Šateikių Rūdaičiuose, ūkininkaujančio J. Valančiaus žodžiai. Ir pirma, ką išvydome jokvietimu nuvykę į šį kaimą, buvo Valančių sodybos kiemą ir namo stogą nutūpę gal 5 gandrai.

Iškart tapo aišku, kad vyro susirūpinimas – ne iš piršto laužtas. Bet ne apie gandrus tądien susitikome pasikalbėti, o apie kitą, daugelio įsitikinimu – retą ir saugomą, todėl į Raudonąją knygą įtrauktą, paukštį – pilkąją gervę.

O iš tikrųjų šie sparnuočiai iš minėtosios knygos buvo išbraukti 2019-aisiais. Priežastis – smarkiai išaugusi jų populiacija. Ir jei mieste gyvenantieji, išsiruošę į tolimesnę kelionę, vis dar aikčioja iš nuostabos, tolumoje išvydę pilkuojantį gervių būrelį, kaime gyvenantieji stebisi jau kurį laiką akivaizdžiai matomu šių paukščių pagausėjimu. O kai kuriems tenka ne tik stebėtis, bet ir nukentėti.
Būtent taip nutiko rūdaitiškiui ūkininkui J. Valančiui, kuris vieną rytą savo kukurūzų lauką rado nutūptą pulko gervių. Vyrui jau iš tolo buvo aišku, kad šie paukščiai čia susirinko ne kraštovaizdžiu pasigėrėti, bet pasimėgauti tik ką sudygusiais kukurūzais.

„Va, matote, – išrauta, sėklytė nugnybta. Visas tas kampas tuščias jau. Ir ten nieko nebelikę. Išsirikiuoja eilėm ir varo į priekį“, – tąkart pamatytą vaizdą piešė ūkininkas.

Mums lankantis jo kukurūzų lauke šių niokotojų nebuvo matyti, tačiau jų padaryta žala buvo kaip ant delno: visas laukas – lyg lazdom suvarpytas, kukurūzų daigai išvartyti.

J. Valančius pasakojo vieno ministerijos klerko patarimu lauko pakraščiuose sustatęs kaliauses, tačiau iš jų naudos – kaip iš ožio pieno. Kur buvusios, kur nebuvusios gervės vėl tūpia į tą patį lauką ir toliau dirba savo juodą darbą.

Vyras bandė jas ir traktorium baidyti, sykį net į orą šautuvu iššovęs, bet triukšmo pabaidyti paukščiai tik apsuka kelis ratus danguje ir vėl tūpia. Jei ne į tą patį lauką, tai į kitą, vėlgi – to paties J. Valančiaus.

Nulesė apie 2 hektarus

Rūdaitiškis kukurūzais užsėjo 23 hektarus žemės. Suskaičiavo, kad gervės jau nuniokojo apie du.

Nuostolis – apie 2 tūkst. eurų. Bet jų puotai dar galo nematyti. Mums važiuojant per J. Valančiaus valdas išvydome dar kelis plotelius, visai šviežiai išvarpytus pilkaskvernių.

Apmaudžiausia rūdaitiškiui, kad niekas į jo bėdą rimtai nežiūri. Vyras sakė skambinęs tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijoms, tačiau ne tik kad pagalbos, bet ir deramo dėmesio nesulaukęs.

„Vienas iš ministerijos sako, atseit, jei gervės man dabar užkliuvo, tai kitąmet gal ir žmonių pasirodys per daug – ir juos sumanysiu šaudyt. Aš nieko nebaigęs, gal nesuprantu tų, kurie baigę, bet ar toks pokalbis turi būt?“Vyras sako galiausiai išgirdęs siūlymą saugoti savo laukus. Tik kaip tą padaryti – negi samdysi žmogų prie kukurūzų budėti? „Pats čia sėdėt irgi neturiu nei laiko, nei sveikatos. Dirbam iki išnaktų ir viliamės rudenį matyt to darbo rezultatą, o ne atiduot kažkam sulest. Vakar grįžau 2-ą val. nakties, šįryt 5-ą – vėl ant kojų. Mes nenorim jokių išmaldų ar kompensacijų. Vienintelis noras – kad už padarytą darbą gautume atlygį.“

J. Valančiaus nuomone, tikras absurdas, kad valstybė saugo tuos gyvius, nuo kurių žmonės jau nebežino kaip gintis. Esą bėdos su gervėm būna ne tik pavasarį, bet ir rudenį, kai šios susiburia dar didesniais pulkais – po kelis šimtus vienoj vietoj – ir ima „kulti“ javus.

Paklaustas, ką ketina daryti su išlestu lauku, ūkininkas garsiai svarstė gal dar spėsiantis jį užsėti kokiu mišiniu. Mat dabar laukuose ganosi, o per žiemą tvartuose pašarų lauks beveik 300 galvijų – reikės juos kažkaip išmaitinti. Visa laimė, kad šienapjūtė šiemet kaip niekad sėkminga. „Jei ne žolė ir dar kukurūzus nulesė, būtų amen“, – ranka numoja rūdaitiškis.

Toks atvejis – pirmasis

Ūkininkas dėl pagalbos pirmiausia kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Šio sudaryta komisija apsilankė Šateikių Rūdaičiuose, apžiūrėjo gervių nulestą lauką, tačiau vilties, jog kompensuos nuostolius, ūkininkui nesuteikė.

Ir „Žemaičio“ kalbinta skyriaus vedėja Airida Montvydienė sakė, kad kompensacijos numatytos tik medžiojamų gyvūnų – vilkų bei šernų – padarytai žalai atlyginti. O gervės yra saugotinos, apie jų medžioklę negali būti nė kalbos, tad ir žalos atlyginti nėra kaip.

Vedėja sakė apie ūkininkų dėl gervių patiriamus nuostolius yra girdėjusi tik kituose rajonuose, o pas mus toks atvejis – pirmas. Esą geriausiai būtų, jei patys ūkininkai apie tai informuotų tiek Žemės ūkio, tiek Aplinkos ministerijas. Gal tada būtų imtasi kurti kompensacinį mechanizmą ir nuo šių paukščių nukentėjusiesiems.

Tikėdamasis atkreipti dėmesį į žmogaus bėdą, ir pats skyrius išsiuntė raštus minėtoms ministerijoms.

„Jau 5 metus vargstam“

Situaciją gerai žinantis sakė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys. Pasak jo, sąjunga gal jau 5-erius metus spaudžia Žemės ūkio ministeriją, kad būtų patvirtinta kompensavimo nukentėjusiesiems nuo gervių tvarka, tačiau rezultato vis nematyti.

„Prieš dvi savaites vėl turėjom gana aštrų pokalbį su ministerija. Ar bus kokios naudos, neaišku.

Jaučiasi, kad tas klausimas labai stipriai su aplinkosauga surištas. Gal dėl to nejuda iš vietos“, – spėliojo M. Kaktys, pats ir ūkininkaujantis, ir auginantis kukurūzus. Tiesa, nuostolių dėl gervių sakė kol kas nepatyręs. Gal dėl to, kad šiemet kukurūzus spėjęs pasėti kiek anksčiau nei rūdaitiškis J. Valančius.

Bet gervių populiacijos didėjimu nė kiek neabejojantis – jų dabar esą daug kur išvysi, ko anksčiau
nebuvo