Problemos priežasčių gali būti net keletas, tačiau dažniausia – pernelyg gausus tręšimas. Gavę per daug trąšų, augalai intensyviai augina žaliąją masę, tačiau žiedynų neformuoja.
Specialistė iš asociacijos „Latvijas darznieks“ Marite Gailite priduria, kad persistengimas su trąšomis – ne vienintelė menko pomidorų derėjimo priežastis – tikėtinos ir kitos. Pavyzdžiui, daug ką lemia veislė, taip pat laistymo ir tręšimo grafikas.
Pomidorų nederėjimo problemą gali nulemti ir maisto medžiagų stygius, mat tokiu atveju augalai paprasčiausiai neturi jėgų, kad suformuotų žiedynus. Reikšmės taip pat turi staigūs temperatūros šuoliai arba pernelyg didelė kaitra, kurioje žiedai tampa sterilūs.
Visgi dažniausiai pomidorų nederėjimą, kaip jau minėta, tenka sieti su pertekliniu tręšimu. Žemės ūkio įmonės „Dobites“ savininkė Sandra Marcinkeviča teigia, kad tvirti, tamsiai žali ir stambūs lapai gali būti ženklas, kad dirvoje pernelyg daug azoto, o būtent šis elementas stimuliuoja žaliosios masės augimą, tačiau neskatina žydėjimo ir vaisių mezgimo.
„Dažnai sezono pradžioje žemė patręšiama viskuo, ko tik pavyksta rasti: kompostu, mėšlu, dilgėlių antpilu, biohumusu ir t. t. Visame šitame kokteilyje pernelyg daug azoto. Jis blokuoja kitų maisto medžiagų įsisavinimą, todėl augalai vien puikiai žaliuoja“, – aiškina S. Marcinkeviča.
Ką gi daryti? Šiemet jau nieko nebepadarysite, bet kitąmet privalote elgtis apdairiau ir neperlenkti lazdos tręšdami pomidorus.
Beje, interneto platybėse galima rasti vieną patarimą, žadantį žiedų pasirodymą vos po kelių dienų. Kad taip nutiktų, dirvą, esą, reikia permaišyti su pjuvenomis: jos sugers azoto trąšas ir augalams pagaliau pavyks užsiimti tuo, kuo jie ir turi užsiimti, – žydėti, megzti vaisius ir juos nokinti.
