Pavyzdžiui, neoficialiai kalbama, kad sandėliuose šiuo metu yra tik dalis sėjai reikalingų trąšų, jų kaina tris kartus didesnė nei prieš metus. Be to, gali nutikti taip, kad dalies užsakytų ir jau apmokėtų trąšų iš Rusijos mes negausime. Iš kitos pusės, javų kainos, kai tik buvo paskelbta apie karą, šoktelėjo iki 344 eurų. Tiesa, šia situacija ūkininkai pasinaudoti nespėjo – įmonės nesudarinėjo išankstinių pardavimo sandorių.
„Ukraina mums nėra kritinė rinka, nors su ja buvome pradėję dirbti, nes ten ekonominė padėtis gerėjo. Dabar įmonės kalbasi su savo partneriais Ukrainoje ir mėgina, kiek gali, jiems padėti. Mėginame panaudoti savo žinias“, – dėsto Egidijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.
E. Mackevičius sako, kad ten perspektyvos buvo didžiulės. Su Baltarusija ir su Rusija kaip prekybos partneriais buvo baigta dar 2014 m. Kokia pagalba bus teikiama partneriams dar anksti kalbėti.
„Grūdininkams didžiausias įtaka bus trąšos. Kalio chloridą beveik viską veždavome iš Baltarusijos, kitų trąšų daug keliavo iš Rusijos. Reikės persiorientuoti į kitas rinkas. Tai kiek pabrangins savikainą. Koks bus netiesioginis poveikis sunku prognozuoti.
Didelė tikimybė, kad Rusija negalės parduoti savo grūdų pasaulinėje rinkoje, kur jų dalis buvo iki 25 proc. Nors užauginama šimtai milijonų tonų, tačiau tarptautinėje prekyboje tik 150 milijonų tonų. Mes esame didžiausių eksportuotojų dešimtuke. Pavyzdžiui, nors Vokietija pagamina už mus dešimt kartų daugiau, neišveža nė vienos tonos“, – aiškina Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas.
Asociacijos vadovas sako, kad kol kas mums neverta turėti didelių vilčių, kad iš Rusijos pas mus atvažiuos trąšos, kurios užsakytos ir už kurias jau sumokėta. Tačiau verslas prisitaiko. Jau turi trąšų iš Didžiosios Britanijos, ko nebuvo seniai. Iki Rusijos pradėto karo azotinės trąšos kainavo 700 eurų, arba 2,5 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Penktadienį, kai grūdų biržose kainos šokinėjo, tikrų pardavimo sandorių nebuvo – visi laukė. Dabar laukiama, kur ji nusistovės.
„Nežinomybė didelė, nes negalime skaičiuoti savikainos ir niekas nežino, kas bus toliau, kokio dydžio bus infliacija. Tačiau Lietuva maisto sau tikrai turės. Tragedijos žemės ūkyje nebus“, – dėsto A. Macijauskas.
Žemės ūkio ministerija pateikė importo ir eksporto statistiką:
2021 m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Ukrainą sudarė 65,5 mln. Eur ir eksporto struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 21 vietoje iš 158 eksporto partnerių. 68 proc. į Ukrainą 2021 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės.
2021 m. bendrai daugiausiai eksportuota produktų: paruošti maisto produktai, nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas, tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai. Jų eksportuota už 38,3 mln. Eur, o palyginti su 2020 m., jų eksporto vertė padidėjo 55,1 proc. Daugiausiai 2021 m. padidėjo augalinių produktų eksporto vertė.
2021 m. pagal konkrečias kategorijas daugiausia eksportuota lietuviškos kilmės sūrių ir varškės 16,9 proc. (2,4 karto daugiau nei 2020 metais) visų į šią šalį eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės.
13,9 proc. (2,6 karto daugiau nei 2020 metais) visų į Ukrainą eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų sudarė produktai naudojami gyvūnų pašarams, 13,7 proc. (92,5 proc. daugiau nei 2020 m.) – paruošti arba konservuoti gaminiai iš žuvų, ikrai ir ikrų pakaitalai, 6,4 proc. ( 50,5 proc. daugiau nei 2020 m.) – alus.
2021 m. importas iš Ukrainos sudarė 146,4 mln. Eur. Importo struktūroje pagal šalis Ukraina buvo 11 vietoje tarp 127 šalių. Daugiausiai 2021 m. iš Ukrainos buvo importuota nedenatūruoto ir denatūruoto etilo alkoholio, kitų denatūruotų spiritų – 17,9 proc. iš šios šalies importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.
Vaisių ir riešutų importas sudarė 9,8 proc. (3 kartus daugiau nei 2020 metais) importo; aliejų importas – 9,2 proc. (6 proc. daugiau nei 2020 metais) visos iš Ukrainos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją 2021 m. siekė 10,4 proc. Per pastaruosius penkerius metus eksportas į Baltarusiją sumažėjo perpus iki 118 mln. Eur, o į Rusiją išliko stabilus ir siekė 512 mln. Eur.
Didžiąją dalį žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Rusiją sudaro nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai, jų eksporto vertė 2021 m. siekė 254,2 mln. Eur. Taip pat per pastaruosius penkerius metus buvo eksportuojama augalų, miltinių, konditerijos gaminių ir riebalų. Šių grupių eksporto apimtys buvo gana stabilios, gėrimų ir augalų eksportas turėjo nedidelę augimo tendenciją.
Didžiąją dalį žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į Baltarusiją sudaro valgomieji vaisiai ir riešutai, tačiau šių produktų eksportas pastaruoju metu reikšmingai mažėjo ir 2021 m. sudarė 45,8 mln. Eur. Taip pat mažėjo valgomųjų daržovių eksportas, o nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų eksportas nežymiai padidėjo. Tarp svarbiausių eksportuotų produktų grupių taip pat pateko įvairūs maisto produktai ir žuvis.
Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Rusijos ir Baltarusijos yra santykinai nedidelis, 2021 m. jo vertė sudarė 277 mln. Eur arba 6,1 proc. importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertės, tačiau importas iš šių šalių kartu sudėjus per penkerius metus išaugo dvigubai.
Nuo 2018 m. stipriai išaugo iš Rusijos importuojamų riebalų ir aliejaus apimtys, šių produktų importo vertė pasiekė 2021 m. 73,5 mln. Eur. Kitos stambiausios iš Rusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų importas išliko gana stabilus, tačiau jo vertė buvo nedidelė: žuvis (27,7 mln. Eur), javai (13,2 mln. Eur), valgomosios daržovės (12,5 mln. Eur), maisto pramonės liekanos ir pašarai gyvūnams (12,0 mln. Eur).
Nors iš Baltarusijos importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė nėra didelė, ji turi tendenciją didėti. Vertinant pastaruosius penkerius metus, daugiausiai importuota riebalų ir aliejaus (33,2 mln. Eur), vaisių ir riešutų (19,8 mln. Eur), javų (11,3 mln. Eur), maisto pramonės liekanų ir pašarų gyvūnams (11,2 mln. Eur) ir daržovių (11,1 mln. Eur).
