Delfi primena, kad TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis būtent gegužės 19 dieną paskelbė, kad artimiausiu metu bus sprendžiama dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir visos Vyriausybės atsistatydinimo. Gegužės 26 dieną TS-LKD paskelbė išsirinkusi pirmalaikių rinkimų datą.
O praėjusį penktadienį, birželio 9 dieną, Tėvynės sąjungos prezidiumas nurodė, kad valdžioje lieka, pasitiki tiek premjere I. Šimonyte, tiek Vyriausybe, tiek ir partijos pirmininku G. Landsbergiu.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
Partijų pokyčiai
Politinių partijų reitingų lentelės lydere ir toliau išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nors balandžio mėnesio rezultatas privertė suklusti, gegužę jis vėl pakrito neperžengdamas paklaidos ribų. Štai balandį už šią partiją būtų balsavę 17 procentų apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 14,5 procento.
Toliau – valdančioji TS-LKD. Jos reitingas taip pat keitėsi neperžengdamas paklaidos ribų. Štai balandį už šią politinę jėgą būtų balsavę 12 procentų respondentų, o gegužę – 9,2 procento. Tokio žemo reitingo rezultato TS-LKD šioje kadencijoje nėra turėję.
Trečioje vietoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Savo balsą šiai politinei partijai balandį būtų atidavę 9,9 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 8,8 procento.
Ketvirtoje pozicijoje – valdančiojoje daugumoje veikiantis Liberalų sąjūdis. Balandį už šią partiją būtų balsavę 7,1 procento respondentų, gegužę – 6,8 procento.
Toliau – opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Balandžio mėnesį šią partiją būtų pasirinkę 7,3 procento apklaustųjų, gegužės mėnesį – 6,6 procento.
Šeštoje lentelės pozicijoje – valdančioji Laisvės partija. Balandžio mėnesį už ją būtų balsavę 2,8 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 3,9 procento.
Toliau – opozicinė Darbo partija. Balandžio mėnesį už ją būtų balsavę 2 procentai respondentų, gegužę – 3,8 procento.
Aštuntoje pozicijoje – partija „Laisvė ir teisingumas“. Balandį už šią partiją balsą būtų atidavę 2,8 procento apklaustųjų, o gegužę – 3,6 procento.
Lentelę užbaigia Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Už ją balandį būtų balsavę 1,7 procento apklaustųjų, gegužę – 2,4 procento.
Atlikus tyrimą pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.
Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
Taigi, už kitą partiją balandį būtų balsavę 11,2 procento respondentų, gegužę – 10,3 procento.
Balandį atsakymą „nebalsuočiau“ rinkosi 20,3 procento apklaustųjų, gegužę – 17 procentų.
O nežinojo arba į klausimą neatsakė balandį 7,6 procento respondentų, gegužę – 13,1 procento.
Tokio žemo Šimonytės vertinimo dar nebuvo
Apklausoje tradiciškai buvo klausiama, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Premjerės I. Šimonytės vertinimas šioje apklausos dalyje – prasčiausias nuo pat šios Vyriausybės darbo pradžios.
Štai premjerės I. Šimonytės reitingas, kaip tinkamiausios kandidatės į ministrės pirmininkės pareigas 2020-ųjų gruodį, kada ji ir pradėjo jas eiti, buvo 36,6 procento.
2021 metų gegužę šis rodiklis jau siekė 21,1 procento, 2021 metų gruodį – 16,7 procento. 2022 metų gegužę pasitikėjimo I. Šimonyte rodiklis siekė 19,2 procento, 2022 metų gruodį – 16 procentų. Vienaženklio skaičiaus šioje grafoje ministrė pirmininkė pasiekusi nebuvo.
Nors I. Šimonytė ir toliau išlaiko pirmąją poziciją, parama jai mažėja neperžengdama paklaidos ribų. Balandį ją šiame poste matyti norėjo 11,9 procento apklaustųjų, gegužę – 8,9 procento.
Antroje vietoje laikosi LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Balandį ją, einančią šias pareigas, matyti norėjo 9,8 procento respondentų, gegužės rezultatas bene identiškas I. Šimonytės – 8,8 procento.
Trečioje vietoje – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Balandį jį šiame poste matyti norėjo 7,5 procento apklaustųjų, gegužės rezultatas – 6,9 procento.
Toliau – Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ją Vyriausybės vadovės kėdėje balandį matyti norėjo 5,5 procento apklaustųjų, gegužę – 3,9 procento.
Penktoje lentelės vietoje – Seimo opozicijoje veikiantis Remigijus Žemaitaitis. Jį, dirbantį premjero darbą, balandį matyti norėjo 4,6 procento respondentų, gegužę – 3,5 procento.
Šeštoje vietoje – eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Jį, einantį šias pareigas, balandį matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 3,2 procento.
Septintą ir aštuntą lentelės vietas dalijasi LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir LVŽS narys Aurelijus Veryga. R. Karbauskį ir A. Verygą premjero pozicijoje gegužės mėnesį matyti norėjo po 2,9 procento respondentų. R. Karbauskio rezultatas balandį – 3,6 procento, A. Verygos – 2,7 procento.
Toliau – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jį, einantį premjero pareigas, balandį matyti norėjo 3,3 procento apklaustųjų, gegužę – 2,7 procento.
Lentelę užbaigia buvęs premjeras Algirdas Butkevičius. Šį politiką, kaip Vyriausybės vadovą, balandį matyti norėjo 2,9 procento respondentų, gegužės mėnesio rezultatas – 2,2 procento.
Smūgis ir Vyriausybės veiklos vertinimo dalyje
Ryškiausi šių reitingų pokyčiai užfiksuoti būtent Vyriausybės veiklos vertinimo dalyje.
Teigiamai ir greičiau teigiamai dabartinės Vyriausybės veiklą balandį vertino 32,3 procento apklaustųjų, gegužės mėnesio rezultatas – 23,4 procento. Praradimas peržengia paklaidos ribas ir siekia 8,9 procento.
Lyginant greičiau teigiamus įvertinimus per du mėnesius, balandį tokių buvo 28,2 procento, gegužę – jau tik 21,1 procento, praradimas – 7,1 procento.
Greičiau neigiamai ir neigiamai dabartinio ministrų kabineto veiklą balandį vertino 62,5 procento, gegužę – 69,8 procento. Prieaugis taip pat peržengia paklaidos ribas ir siekia 7,3 procento.
Lyginant neigiamus įvertinimus matyti dar didesnis skirtumas – balandį taip Vyriausybės veiklą vertino 26,4 procento, gegužę – 38,4 procento. Prieaugis – 12 procentų.
Nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės veiklą, arba į klausimą neatsakiusių balandį buvo 5,2 procento, gegužę – 6,8 procento.
Šimonytės vertinimas krenta
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi ironiškai sakė, kad rinkėjai, greičiausiai, nesuprato „paskutinio valdančiųjų „perfomanso“.
„Krito tiek TS-LKD, tiek Vyriausybės, tiek pačios I. Šimonytės reitingas. Paprastai pareigas einantis premjeras išlaiko aiškią lyderystę tinkamiausių premjerų tope, o dabar, atrodo, to atotrūkio nebelieka – I. Šimonytės ir V. Blinkevičiūtės rezultatai susilygino“, – pabrėžia jis.
Tai, anot sociologo I. Zoko, nieko gero nerodo.
„Vienaženkliai procentai apskritai rodo lyderystės vakuumą. Rinkėjai nemato patrauklių politikų, kas šiandien galėtų valdyti šalį, jeigu premjero postą suprantame kaip valstybės valdymo kertinę poziciją“, – įžvalgomis su Delfi dalijosi sociologas I. Zokas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė buvo kiek atsargesnė. Ji teigė, jog tvirtai apie krintančius I. Šimonytės reitingus bus galima kalbėti tik kitą mėnesį. Tačiau dabartinės tendencijos nėra geros.
„Apie tai, jog I. Šimonytės reputacija šiek tiek gali būti „aplamdyta“ po šios istorijos, mes kalbėjome. Ir kalbėjome nemažai. Sakyčiau, reikia palaukti dar vienos apklausos.
Ir tada galėsime įsitikinti, ar tai laikinas susvyravimas, ar reputaciniai pokyčiai gana rimti <...>. Dėl ko reitingui kristi – yra. Bet reitingui augti [priežasčių, aut. p.] dabar aš nematau“, – teigė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Visgi, anot pašnekovės, gali suveikti ir paprasčiausias situacijos pamiršimo efektas.
Anot MRU lektorės, politologės R. Urbonaitės, faktas, kad I. Šimonytės ir V. Blinkevičiūtės reitingai gegužę susilygino, nėra LSDP vadovės nuopelnas.
Smūgis Vyriausybei
Didžiausi gegužės mėnesio apklausos pokyčiai – būtent vertinant Vyriausybę. MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė dėmesį atkreipė būtent į kategoriškai neigiamą nusistatymą Vyriausybės veiklos atžvilgiu. Tokių, kaip ir buvo minėta, per mėnesį nuo balandžio padaugėjo 12 procentų.
„Tai reiškia, kad dar ta dalis, kuri buvo kiek nuosaikesnė, gal neigiamai vertino, bet „greičiau neigiamai“, rinkdavosi, dabar ji perėjo į „neigiamai“ vertinančiųjų pusę. <…>. Tai bloga žinia – tai yra daug. Ir akivaizdu, kad I. Šimonytės bendras reitingas tiek nekrito, partijos – irgi, nors tendencijos yra į minusą. Problema, kad Vyriausybėje buvo ministrų. aplink kuriuos sukosi tam tikros istorijos“, – priminė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė taip pat priminė, jog žmonės Vyriausybę vertina kaip bendrą darinį.
„I. Šimonytės palaikytojų dar yra, bet, manau, į tų kategoriškai neigiamų nuomonių krepšį sukrito ir tie, kurie žiūrėjo šiek tiek skeptiškai. Manau, tai gana rimtas signalas, apie kurį mes irgi kalbėjome“, – priminė R. Urbonaitė.
MRU lektorė, politologė tikino, jog po visų įvykių, jau po G. Landsbergio pareiškimo gegužės 19 dieną, Vyriausybei tiesiog bus sunku dirbti.
„Jai reikės įtikinti savo sprendimų reikalingumu, tikslingumu, teisingumu ir taip toliau. O čia bus reputacinė duobė. Ir ji yra. Šią reputacinę duobę Vyriausybė išsikasė savomis rankomis“, – pabrėžė R. Urbonaitė.
Delfi pašnekovė prisipažino klydusi anksčiau, kai sakė, kad Vyriausybės vertinimams jau nebėra kur kristi.
„Net negalėjai sufantazuoti gyvenime, kad tokių dalykų galėtų nutikti. Kadangi politikų fantazija laki, plati, tai reitingų kritimas irgi gali būti platus ir gilus. <...>. Tai reiškia, kad Vyriausybei bus labai nelengva dirbti“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis taip pat sutiko, jog Vyriausybės vertinimas – tiesioginė paskutinių savaičių įvykių išdava.
„Tai vienareikšmiškai susiję su „čekučių“ skandalu ir vienu ar trimis ministrais – šitai yra aišku. <...>. Kai 12 procentinių punktų padidėja, tikrai galima fiksuoti, kad Vyriausybės vertinimui šie ministrų klausimai atsiliepė prastai. <...>.
Ši Vyriausybė labai laikosi įsikabinusi ministrų. Visokių klausimų kyla, nors suprantu, kad nebuvo kokio nors ryškaus korupcijos skandalo. Bet tas laikymasis įsikabinus ir nenoras keisti ministrų man yra nesuvokiamas“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
Delfi pašnekovas M. Jastramskis tikino, jog pagal demokratinę logiką normalu, kad anksčiau ar vėliau tai atsilieps.
„Politikoje jeigu yra veiksmas, tai bus ir atoveiksmis. <...>. Tą atoveiksmį mes ir matome“, – apie naujausius reitingus sakė VU TSPMI docentas.
Ar buvo verta?
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė tikino, jog dar ir prieš reitingus, kuriuose pasiektas prasčiausias TS-LKD, I. Šimonytės vertinimas ir itin didelis smūgis Vyriausybei, buvo aišku, kad nebuvo verta to daryti.
„Ir viešojoje erdvėje mes turbūt pirmą kartą girdėjome nuomonių, kurios daugiausia sutapo. Tokių, kurie būtų palaikę šiuos žingsnius, aš mačiau vieną, kitą. Bendras konsensusas, kad tai yra klaida, to daryti nereikia, kad tai gali lemti dar didesnes problemas. Ir šie reitingai tik patvirtina tai, ką kalbėjo labai daug kas“, – sakė R. Urbonaitė.
MRU politologė teigė, jog stebėtis naujausiais reitingais nereikia.
„Tai buvo visiškas apsiskaičiavimas. Taip, politikoje klaidų nedaro tik tie, kurie iš viso nieko nedaro. Bet ši klaida buvo viena ryškesnių ir labiausiai netikėtų. Tiesiog buvo sunku suprasti, kas čia daroma. Iš pat pradžių buvo aišku, kad neverta“, – tikino politologė.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis teigė, jog visiems buvo aišku, kad toks elgesys nebuvo reikalingas, išskyrus konservatoriams.
„Čia buvo tiesiog sau padaryta krizė, nuo kurios buvo galima išsivaduoti minimaliais nuostoliais“, – Delfi sakė pašnekovas M. Jastramskis.
Socdemų pergalės nuotaikos išsikvėpė
MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Delfi sakė, kad ankstesnės jos prognozės pasitvirtino. LSDP itin sėkmingi savivaldybių tarybų ir merų rinkimų rezultatai užaugino ir reitingą – balandžio apklausoje pasiektas šioje kadencijoje dar nematytas 17 procentų palaikymas. O dabar, išsikvepiant rinkiminei bangai, reitingų tendencijos turi minuso ženklą.
„Praėjusį mėnesį sakiau – pasižiūrėsime, kaip tas reitingas atrodys po mėnesio ar kelių. Tada ir įvertinsime jo tvarumą. Dabar reitingas jau šiek tiek keliauja žemyn. Pirmas dalykas su LSDP – tas reitingas ir nebuvo labai tvarus, nes sukeltas porinkiminės bangos, kai jie save vadino nugalėtojais ir turėjo tam teisę.
Bet kaip ir sakiau, šie reitingai nelabai būna tvarūs, nes jie ganėtinai išsikvepia. Tada [su LSDP reitingo augimu, aut. p.] matėme, kad visai neauga V. Blinkevičiūtės reitingas, tas irgi rodė tam tikras problemas. Panašu, kad prielaida pasitvirtina, – išsikvepia porinkiminė euforija“, – tikino politologė.
Anot R. Urbonaitės, „čekiukių“ skandalas niekur nedingsta. Ji tikino, jog tiesiog reikia bendrai pripažinti faktą, kad partijų situacija nėra gera.
„Niekas nesugeba bent kažkiek sutvirtinti savo pozicijos. Ir visos partijos tenkinasi gana žemu rinkėjų palaikymu“, – konstatavo R. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas M. Jastramskis taip pat sutiko, jog LSDP pergalės savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose išsikvėpė.
„Nieko naujo juk neatsitiko, to buvo galima tikėtis“, – sakė M. Jastramskis.
Prasčiausias TS-LKD rezultatas
Politologė R. Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad prieš metus, praėjusių metų gegužę, valdančiosios TS-LKD reitingas viršijo 13 procentų.
„Nors ir nebuvo reitingų euforijos, o ir dabartinis pokytis neperžengia paklaidos ribų, tačiau prieš metus konservatoriai galėjo džiaugtis virš 13 procentų. Dabar lieka 9,2 procento. Tai nėra labai dramatiškas pokytis, bet jeigu žvelgiame į tendencijas – jos nėra labai džiuginančios.
Pažiūrėsime, kaip dar kiek vėliau į viską reaguos rinkėjai. Gali būti, kad kadangi apklausa daryta tada, kai atmosfera jau buvo labai karšta ir konservatorių partijos pavadinimas buvo linksniuojamas pačiais įvairiausiais linksniais, čia galėjo tai šiek tiek atsispindėti. Bet patikrinsime tai jau kitomis apklausomis“, – Delfi sakė R. Urbonaitė.
MRU lektorė teigė, jog tendencijos rodo, kad reitingų sąraše matomas rinkėjų niuksas konservatoriams.
„Įdomu, ar galės jie reabilituotis toliau, ar ši istorija pasimirš, ar ne. Tokio fiksuoto skaičiaus mes dar neturėjome“, – sakė ji.
Delfi pašnekovė R. Urbonaitė kalbėjo, jog Tėvynės sąjungai priežasčių pasikelti reitingus nelabai yra.
„Dėl to, kad ta istorija gana stipriai rezonavo viešojoje erdvėje, buvo užsitęsusi. Laukti pozityvių kol kas nelabai vertėtų“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.
VU TSPMI docentas, politologas M. Jastramskis taip pat sutiko, jog šis paklaidos ribų neperžengiantis pokytis atskleidžia visą įvykių gausą.
„Aišku, norėtųsi pažiūrėti ir kitą mėnesį, nes tai gali būti atsitiktinis svyravimas“, – Delfi teigė politologas M. Jastramskis.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų gegužės 19–26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Apklausą telefonu atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuoja klausimyne. Jei apklausa vykdoma internetu, respondentui nusiunčiama nuoroda, – respondentas užpildo savarankiškai jam (jai) patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
