Kiekvieną dieną teritorijoje tarp Prancūzijos Mantono ir Italijos Ventimilijos renkasi vis daugiau migrantų, trokštančių pasiekti savo kelionės tikslą, kuriuo dažniausiai įvardija Didžiąją Britaniją ir Vokietiją.
Ūkanose besislepiančiame Prancūzijos slėnyje 37 metų ūkininkas Cedricas Herrou padeda pervežti migrantus iš jo namų Brėjuje prie Ruajos per Italijos sieną – šis maršrutas dažniausiai ignoruojamas pasienio policijos pajėgų.
Apie C. Herrou teikiamą pagalbą žinia plinta iš lūpų į lūpas, tačiau vienu metu jis gali padėti tik dešimčiai žmonių. Šiuo metu jis į tokias keliones leidžiasi tris kartus per savaitę – tai trunka jau pusę metų.
Pats ūkininkas skaičiuoja, kad per tą laiką kirsti sieną padėjo daugiau nei 200 migrantų. Rugpjūtį jį buvo sulaikę policijos pareigūnai. Prancūzui taip ir neteko stoti prieš teismą – kadangi veiklą vykdo savanoriškai, jam pritaikytas „humanitarinės teisinės neliečiamybės“ principas. C. Herrou iš migrantų neima pinigų ar ko nors kito mainais. Stengiasi pirmiausia padėti tiems, kurie keliauja su vaikais.
Kirtę sieną, pabėgėliai nugabenami į namus Prancūzijos teritorijoje, kur jiems pasiūloma karštų gėrimų ir maisto. Pailsėję, jie gali tęsti savo kelionę.
Migrantai palydimi į traukinių stotį Lez Arke, iš kur į šviesesnį rytojų keliauja savarankiškai.