Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vengimo schemomis besinaudojantys verslininkai turėtų sunerimti. Kitais metais tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), tiek Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada skirti kuo daugiau dėmesio tokiems verslininkams ir jų sukurtais mokesčių vengimo „voratinkliams“.
© DELFI

Apie savo prioritetus kitiems metams FNTT ir VMI vadovai pasakojo „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Verslas 2017“.

Kaip pasakojo FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius, jam žinomas ne vienas atvejis, kai dėl kai kurių įmonių taikomų PVM grobstymo schemų nukenčia sąžiningai dirbantys verslininkai.

„Ir praėjusių metų pavyzdys rodo, kad ir ateinančių metų problema bus PVM. Tikrai sukurta daug schemų, kaip nemokėti PVM. Prieš metus ar dvejus viskas vyko Lietuvos teritorijoje, dabar sienos išsiplėtė ir schemos egzistuoja kelių valstybių rėmuose. Lietuvoje schemas organizuoja ir latviai, o lietuviai – Latvijoje“, – renginyje kalbėjo FNTT vadovas.

Kaip pavyzdį, K. Jucevičius įvardijo paprasčiausio cukraus pirkimus.

„Atrodo, toks nekaltas dalykas, bet pripažinkime, kad dalis verslininkų perka jį ne švariausiais būdais. Atrodo keista, kodėl gaminamas Lietuvoje cukrus yra perkamas iš lenkiškų įmonių, o ne tiesiogiai iš gamintojo. Kodėl cukrus perkamas per kelias įmones tampa pigesnis? Kodėl per tarpininkus išeina pigiau? Pripažinkime, jei taip išeina pigiau, tai reiškia, kažkas yra neskaidru“, – kalbėjo FNTT vadas.

K. Jucevičius tokiais atvejais nepuolė kaltinti įmonių vadovų. Pasak jo, ypač didelių įmonių vadovai pasitiki savo vadybininkais ir ne visada žino, kuo šie užsiima.

„Jie dalyvauja tose verslo grandinėse, tarpininkauja, piktnaudžiauja savininko pasitikėjimu ir pačias įmones įtraukia į grandines ir taip nesumokamas PVM“, – kalbėjo jis.

K. Jucevičius taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai didieji prekybos centrai perka tam tikras prekes iš neaiškios kilmės tarpininkų.

Kęstutis Jucevičius
Kęstutis Jucevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Paskutinis pavyzdys – aliejus. Kaip rodo praktika, tik įpakavimai ir etiketės yra skirtingų gamintojų, o iš tikrųjų – tai tas pats aliejus“, – teigė jis.

Kitas sektorius, į kurį atidžiai sužiurusios FNTT akys, mažmeninė naftos prekybos rinka.

„Mažosiose degalinėse tokios schemos įsuktos... Atrodo, kad negali būti lengviau nei nusipirkti naftos produktų iš Mažeikių, bet yra tiek tarpininkų, o tiesioginių pirkimų nėra. Jie vyksta per Latviją, Lenkiją, kur galutinis rezultatas – nesumokamas PVM“, – tęsė FNTT atstovas.

Tuo metu VMI vadovas Dainoras Bradauskas pažymėjo, kad mokesčių administratorius skaičiuoja, kad Lietuvoje sąžiningai ir laiku visus mokesčius sumoka 95 proc. įmonių.

Kalbėdamas apie VMI funkciją vertinant ir kontroliuojant rizikas, mokesčių administratorius įveda naują segmentą – įmonės, kurios sumoka 90 proc. mokesčių.

„Iš maždaug 100 tūkst. jų skaičius svyruoja nuo 4 tūkst. Visas pagrindinis dėmesys ir bus jų stebėsena ir kontrolė. Pagrindinis dalykas, ką darysime, plėsime stambaus verslo kontrolę, o prioritetas bus kova su agresyviu mokesčių planavimus“, – kitų metų VMI prioritetus vardijo D. Bradauskas.

VMI vadovas prasitarė, kad kasmet iš Lietuvos iškeliauja apie 1 mlrd. eurų.

„Kaip rodo pernai ir šių metų pavyzdžiai, pagrindiniai pažeidimai padaromi vykdant įvairias schemas, mokestinį planavimą, kuris yra visiškai netoli ribos, kur jau prasideda piktybinis mokesčių slėpimas: įvairios schemos, pasitelkiant asocijuotas struktūras, išvedant pinigus iš Lietuvos, – kalbėjo jis. – Bus atkreiptas didelis dėmesys, jei matome, kad tai yra įmonių grupės, kur sukurti holdingai, kitos asocijuotos struktūros, tačiau ne visada yra pagrįstas ekonominis pagrindas, o po to matome, kad mažėja bendrai sumokamų mokesčių kiekis“.

Paklaustas, kokia forma iškeliauja kasmet milijardas eurų iš Lietuvos, B. Bradauskas paminėjo, kad neretai dividendais, kartu pridėdamas, kad tai nėra neteisėta, tačiau VMI dėmesys bus atkreiptas.

„Likusias 10 proc. įmonių mes perkelsime į elektroninę stebėseną ir galbūt skirsime mažiau laiko, o su stambiuoju bendrausime labai glaudžiai“, – kalbėjo renginio dalyvis.

Dainoras Bradauskas
Dainoras Bradauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Diskusijoje dalyvavęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas teigė, kad kitais metais itin didelis dėmesys bus skiriamas karteliniams susitarimams viešuosiuose pirkimuose.

„Viešuosiuose pirkimuose yra labai daug pinigų, yra pagunda susitarti, ypač mažose rinkose, kur mažiau dalyvių. Ten praranda daug – tiek pirkėjai, tiek mokesčių mokėtojai, tiek įmonės, kurios konkuruoja sąžiningai, negali teikti pasiūlymo ir laimėti konkurso, nes kažkas elgiasi nesąžiningai“, – sakė jis.

Šarūnas Keserauskas
Šarūnas Keserauskas
© DELFI / Tomas Vinickas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sviesto kainos Europoje nesiliauja augti, bet lietuviai moka mažiau (15)

Nors sviesto kainos visose Europos Sąjungos (ES) šalyse nesiliauja augusios, Lietuvos vartotojai...

Po akcizų didinimo alkoholiui verslininkai suka galvas (15)

Nuo šių metų kovo mėnesio, kai buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, buvo praktiškai...

„Lidl“ Didžiosios Britanijos mažmenininkų sąraše pakilo į 7 vietą (2)

Vokietijos mažmenininkas „Lidl“ padidino savo rinkos dalį Didžiojoje Britanijoje iki 5,2...

Gaivinamas siūlymas leisti naudoti nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose (7)

Vyriausybėje vėl gaivinama idėją leisti registruoti įmonių ir organizacijų pavadinimus visomis...

Tyrėjų akiratyje – kredito unijos, kurios be klientų žinios pervedinėjo pinigus (8)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ( FNTT ) tiriamos kredito unijos „Baltija“ ir Namų...

Top naujienos

Ministerija nenori tylėti apie 404 eurų algą mokytojams: uždirba kur kas daugiau (94)

Po to, kai DELFI paviešino skaičius, kiek mokytojų Lietuvoje trūksta iki mokslo metų pradžios...

1 euras Odesoje – per dideli pinigai: parodė, ką galima nusipirkti uz centus (12)

Pigiau nei Odesoje – sunku surasti. Šiame Ukrainos kurorte už centus galite važinėti viešuoju...

K. Girnius. Ar lietuviai buvo sovietų genocido auka? (25)

Mėnesio pradžioje JTO tyrimo komisija dėl Sirijos pareiškė, kad Islamo valstybė jau trejus metus...

Bankas įspėja – daliai klientų paslaugų įkainiai didės (98)

Pristatant šiemetinę naujovę – pagrindinių bankinių paslaugų krepšelį – buvo žadama, kad...

Policija ieško į susišaudymą Vilniuje, kaip įtariama, įsivėlusio O. Pikul-Jasaitienės brolio (8)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis,...

9 patarimai, į ką atkreipti dėmesį renkantis būstą (3)

Tobulo būsto nėra – kiekvienas turi didesnių ar mažesnių trūkumų. Vis dėlto geriau apie juos...

Pasigedusi iššūkių metė pelningą profesiją: naują darbą būtų sutikusi dirbti už dyką (1)

Lietuvoje ryškėja nauja nemaloni tendencija, skelbiama, kad jau pradeda trūkti kvalifikuotų...

Nacionalinio parko saugotojai savo kieme nepastebėjo nelegalaus statinio: iki tragedijos buvo vienas žingsnis (61)

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) valdomame Užutrakio dvare vos per plauką išvengta...

„Via Baltica“ rekonstrukcija: kelininkai ir gyventojai iškasė karo kirvį (29)

Planas rekonstruoti „ Via Baltica “ kelyje esančias sankryžas sukėlė didelį kai kurių...

Vasarinės spūstys bando vilniečių nervus: įvardijo problematiškiausias vietas (22)

Kamščiai keliuose daugumą vairuotojų varo iš proto ir tampa rimtu kantrybės išbandymu, o užvis...