Apie savo prioritetus kitiems metams FNTT ir VMI vadovai pasakojo „Verslo žinių“ organizuotoje konferencijoje „Verslas 2017“.
Kaip pasakojo FNTT vadovas Kęstutis Jucevičius, jam žinomas ne vienas atvejis, kai dėl kai kurių įmonių taikomų PVM grobstymo schemų nukenčia sąžiningai dirbantys verslininkai.
„Ir praėjusių metų pavyzdys rodo, kad ir ateinančių metų problema bus PVM. Tikrai sukurta daug schemų, kaip nemokėti PVM. Prieš metus ar dvejus viskas vyko Lietuvos teritorijoje, dabar sienos išsiplėtė ir schemos egzistuoja kelių valstybių rėmuose. Lietuvoje schemas organizuoja ir latviai, o lietuviai – Latvijoje“, – renginyje kalbėjo FNTT vadovas.
Kaip pavyzdį, K. Jucevičius įvardijo paprasčiausio cukraus pirkimus.
„Atrodo, toks nekaltas dalykas, bet pripažinkime, kad dalis verslininkų perka jį ne švariausiais būdais. Atrodo keista, kodėl gaminamas Lietuvoje cukrus yra perkamas iš lenkiškų įmonių, o ne tiesiogiai iš gamintojo. Kodėl cukrus perkamas per kelias įmones tampa pigesnis? Kodėl per tarpininkus išeina pigiau? Pripažinkime, jei taip išeina pigiau, tai reiškia, kažkas yra neskaidru“, – kalbėjo FNTT vadas.
K. Jucevičius tokiais atvejais nepuolė kaltinti įmonių vadovų. Pasak jo, ypač didelių įmonių vadovai pasitiki savo vadybininkais ir ne visada žino, kuo šie užsiima.
„Jie dalyvauja tose verslo grandinėse, tarpininkauja, piktnaudžiauja savininko pasitikėjimu ir pačias įmones įtraukia į grandines ir taip nesumokamas PVM“, – kalbėjo jis.
K. Jucevičius taip pat atkreipė dėmesį į atvejus, kai didieji prekybos centrai perka tam tikras prekes iš neaiškios kilmės tarpininkų.
„Paskutinis pavyzdys – aliejus. Kaip rodo praktika, tik įpakavimai ir etiketės yra skirtingų gamintojų, o iš tikrųjų – tai tas pats aliejus“, – teigė jis.
Kitas sektorius, į kurį atidžiai sužiurusios FNTT akys, mažmeninė naftos prekybos rinka.
„Mažosiose degalinėse tokios schemos įsuktos... Atrodo, kad negali būti lengviau nei nusipirkti naftos produktų iš Mažeikių, bet yra tiek tarpininkų, o tiesioginių pirkimų nėra. Jie vyksta per Latviją, Lenkiją, kur galutinis rezultatas – nesumokamas PVM“, – tęsė FNTT atstovas.
Tuo metu VMI vadovas Dainoras Bradauskas pažymėjo, kad mokesčių administratorius skaičiuoja, kad Lietuvoje sąžiningai ir laiku visus mokesčius sumoka 95 proc. įmonių.
Kalbėdamas apie VMI funkciją vertinant ir kontroliuojant rizikas, mokesčių administratorius įveda naują segmentą – įmonės, kurios sumoka 90 proc. mokesčių.
„Iš maždaug 100 tūkst. jų skaičius svyruoja nuo 4 tūkst. Visas pagrindinis dėmesys ir bus jų stebėsena ir kontrolė. Pagrindinis dalykas, ką darysime, plėsime stambaus verslo kontrolę, o prioritetas bus kova su agresyviu mokesčių planavimus“, – kitų metų VMI prioritetus vardijo D. Bradauskas.
VMI vadovas prasitarė, kad kasmet iš Lietuvos iškeliauja apie 1 mlrd. eurų.
„Kaip rodo pernai ir šių metų pavyzdžiai, pagrindiniai pažeidimai padaromi vykdant įvairias schemas, mokestinį planavimą, kuris yra visiškai netoli ribos, kur jau prasideda piktybinis mokesčių slėpimas: įvairios schemos, pasitelkiant asocijuotas struktūras, išvedant pinigus iš Lietuvos, – kalbėjo jis. – Bus atkreiptas didelis dėmesys, jei matome, kad tai yra įmonių grupės, kur sukurti holdingai, kitos asocijuotos struktūros, tačiau ne visada yra pagrįstas ekonominis pagrindas, o po to matome, kad mažėja bendrai sumokamų mokesčių kiekis“.
Paklaustas, kokia forma iškeliauja kasmet milijardas eurų iš Lietuvos, B. Bradauskas paminėjo, kad neretai dividendais, kartu pridėdamas, kad tai nėra neteisėta, tačiau VMI dėmesys bus atkreiptas.
„Likusias 10 proc. įmonių mes perkelsime į elektroninę stebėseną ir galbūt skirsime mažiau laiko, o su stambiuoju bendrausime labai glaudžiai“, – kalbėjo renginio dalyvis.
Diskusijoje dalyvavęs Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas teigė, kad kitais metais itin didelis dėmesys bus skiriamas karteliniams susitarimams viešuosiuose pirkimuose.
„Viešuosiuose pirkimuose yra labai daug pinigų, yra pagunda susitarti, ypač mažose rinkose, kur mažiau dalyvių. Ten praranda daug – tiek pirkėjai, tiek mokesčių mokėtojai, tiek įmonės, kurios konkuruoja sąžiningai, negali teikti pasiūlymo ir laimėti konkurso, nes kažkas elgiasi nesąžiningai“, – sakė jis.
