Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis teigia, kad ministerijos siūlymai dėl pelno mokesčio tiesiogiai prieštarauja verslo pozicijai, kadangi visiškai nekeliamas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Anot jo, dabartiniai pasiūlymai – tai visuomenės grupes priešinanti mokesčių reforma, kuri nesukuria žadėto teisingumo.
„Mes esame pasiruošę mokėti gynybai tiek, kiek reikia. Tačiau mūsų pasiūlymas buvo visai kitoks – 1 proc. punkto PVM ir pelno mokesčio padidinimas, kas atitiktų visuotinumo principus. Ir mes matome, kad šio principo nebuvo pasirinkta, buvo pasirinktas variantas kuriam prieštaravome – pelno mokestis, neliečiant PVM, bet liečiant kitus vartojimo mokesčius“, – trečiadienį LRT radijui aiškino A. Romanovskis.
„Yra gerų dalykų, tokių kaip gynybos fondo sukūrimas. Tačiau kitais klausimais gaunasi tokia mini mokesčių reforma, kurios didžiausia rizika yra tame, kad skirtingos visuomenės grupės yra pastatomos viena prieš kitą“, – pridėjo jis.
LVK vadovas pabrėžė, kad PVM didinimas būtų teisingiausias, nes paveiktų visus vartotojus, o turtingesni ir daugiau vartojantys asmenys sumokėtų daugiau. Tuo metu draudimo sutarčių apmokestinimas ir akcizų didinimas išskiria atskiras grupes.
„Bet suprantame, kad rinkimų metais didinti PVM yra politinė savižudybė. Tačiau ekonomistai sutaria – tai tvariausias būdas“, – tvirtino jis.
A. Romanovskis nusivylė, kad Finansų ministerijos siūlymuose nėra skolinimosi elemento, kuris leistų greitai patenkinti kai kuriuos poreikius.
Bankų asociacijos prezidentė: buvo sulaužyti pažadai dėl solidarumo mokesčio
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tvirtina, kad Vyriausybė sulaužė savo pažadus finansų institucijoms siūlydama pratęsti bankų solidarumo mokestį. Jos nuomone, tai galima įvardinti naujo mokesčio įvedimu.
„Tai nėra solidarumo mokesčio pratęsimas, tai naujas mokestis, nes keičiama jo bazė. Jeigu ji nebūtų keičiama, papildomų pinigų nebūtų surinkta 2025 m. Tad mes į tai žiūrime kaip į pažadų laužymą“, – tvirtino E. Čipkutė.
Anot jos, tokie mokesčių pokyčiai padaro rinkos klimatą neprognozuojamu, kas atbaido naujus bankus nuo atėjimo į rinką bei kelia pavojų jau esančioms finansų bendrovėms.
„Mokestinė aplinka tampa neprognozuojama, kas tampa grėsme bankų sektoriaus tvarumui. Ekonomika yra cikliška. Ir šiuo metu, kai yra pelno jį reikia skirti kapitalo stiprinimui ir pasiruošimui kitam ekonominiam ciklui, kai bus nuosmukis“, – komentavo ji.
„Visuomenė norėtų, kad daugiau rinkos dalyvių atsirastų. Bet jeigu mokestinė bazė bus kasmet keičiama, prisidengiant laikinumu, tai galime pamiršti apie rimtesnių rinkos žaidėjų atėjimą“, – pabrėžė E. Čipkutė.
Degalinių sąjungos direktorius: savo akcizų dydžiais jau pralenkiame daugelį Europos šalių
Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys stebisi pasirinkimu didinti akcizus kurui, ką jis laiko nepagrįstu sprendimu. Anot jo, Lietuvoje parduodamo kuro kaina jau nekonkurencinga dėl aplinkosauginių mokesčių ir neveiksnumo per energetikos krizę.
„Praeitais metais gegužės mėn. buvo priimtas sprendimas, kuriame numatyta ilgalaikė degalų akcizų didinimo programa iki 2030 m., ji prasidėjo nuo šių metų. Pagal programą numatytas ne tik akcizų didinimas, bet ir emisijos skaičiavimas. Dabar dar sykį didinamas akcizų dydis be jokio pagrindo“, – komentavo V. Šukys
„Mes jau atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Kitos šalys per infliacijos krizę net sumažino akcizus ir PVM, išėmė dalį biologinio priedo reikalavimo, kad sumažinti degalų kainą. Mūsų Vyriausybė tuo klausimu nepadarė nieko“, – pridūrė jis.
Anot jo, valstybės biudžete būtų galima rasti lėšų gynybai ir nekeliant mokesčių, reiktų tik tinkamai naudoti turimus resursus.
„Gynybai finansuoti, pagal ekonomistų analizes ir valstybės kontrolės išvadas, pinigų biudžete yra, tik jie netinkamai ir neracionaliai naudojami“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
