Savo nuomonę Ukraina pateikė 46 puslapių apimties dokumente, nors paprastai šis būna 25 puslapių apimties. Priežastis šalies pareigūnai suskirstė į keturias grupes.
Pirmojoje argumentų grupėje Kijevas įrodinėja, kad sprendimas 2013 metais išplatinti 3 mlrd. JAV dolerių vertės euroobligacijų, kurias vėliau išpirko Rusija, pasinaudojusi savo Nacionalinės gerovės fondo lėšomis, buvo priimtas ankstesnės valdžios. Šis sprendimas, pasak politikų, pradėtas vykdyti pažeidus nacionalinius teisės aktus ir anksčiau nustatytus Ukrainoje procedūrų normatyvus. Taigi, pasak pareigūnų, pats kreditas yra neteisėtas.
Antrojoje grupėje teigiama, kad Rusija kėlė Ukrainai spaudimą, neleidusį laiku įvykdyti paskolos teikimo sąlygų. Be to, Rusija įsiveržė į Krymą ir „neteisėtai aneksavo“ pusiasalį, nurodo Ukraina. Pasak Kijevo, destabilizavo situaciją Ukrainos rytuose, palaikė regione veikiančius separatistus.
Trečiojoje argumentų grupėje nurodoma susitarimo sąlyga, teigianti, kad Rusija nekels spaudimo Ukrainai. Ši sąlyga buvo pažeista, taigi Ukraina taip pat gali nevykdyti sandorio sąlygų.
Ketvirtojoje prieštaravimų grupėje, pateiktoje dokumente, nurodoma, kad Rusijos spaudimas Ukrainai suteikė teisę imtis apsauginių atsakomųjų veiksmų, t. y. nevykdyti sutarties sąlygų.
