Nors ekonominė Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo nauda yra itin išliaupsinta, daugelis žmonių abejose Atlanto pusėse ir toliau ją vertina itin įtariai arba kategoriškai jai nepritaria.
Trys pagrindiniai klausimai:
Kokia yra nauda?
Šiuo susitarimu, dėl kurio nuo 2013 metų daugiausia deramasi už uždarų durų ir kurio daugelis detalių dar nebuvo atskleista, siekiama panaikinti reguliavimo ir tarifines kliūtis JAV ir Europos tarpusavio prekybai ir investicijoms.
Londone įsikūrusio Ekonominės politikos tyrimų centro 2013 metais atlikto tyrimo duomenimis, jeigu šalims pavyktų pasiekti išsamų plataus užmojo susitarimą, ES ekonomikai iki 2027 jis galėtų atnešti 120 mlrd. eurų (135 mlrd. JAV dolerių), o JAV ekonomikai – 95 mlrd. eurų.
„Kad būtų aišku, tai nereiškia, kad šio susitarimo rezultatas bus tik vienkartinis 214 mlrd. eurų BVP priedas 2027 metais. Nauda, kurią jis pranašauja, yra gerokai didesnė, nes dėl jo iš esmės nuolat didėtų turto, kurį Europos ir Amerikos ūkiai gali kasmet sukurti, suma. Tai lemtų didesnis rinkų atvirumas ir labiau suderintos reguliavimo sistemos...,“ – rašoma minėto tyrimo, kurį finansavo Europos Komisija, ataskaitoje.
Tyrimo duomenimis, dėl šio sandorio Europos keturių asmenų šeimos metinės disponuojamosios pajamos padidėtų vidutiniškai 545 eurais per metus.
Kas kelia susirūpinimą?
Kritikai teigia, jog šis susitarimas bus lengvas kąsnis didelėms korporacijoms, tuo tarpu darbo vietoms, vartotojams ir aplinkai bus padarytas neigiamas poveikis.
Įtarimų dėl susitarimo kyla net ir Vokietijoje, kuri yra pasaulio eksporto lyderė ir Jungtines Valstijas laiko savo didžiausiu prekybos partneriu.
Šį mėnesį Vokietijos fondo „Bertelsmann Stiftung“ paskelbtos apklausos rezultatai parodė, kad tik vienas iš penkių vokiečių mano, kad susitarimas būtų teigiamas dalykas, tuo tarpu vienas iš trijų jam kategoriškai nepritaria.
Tuo tarpu JAV susitarimui nepritaria tik 18 proc. respondentų.
Pasak fondo, žmonės nerimauja dėl galimo produktų standartų suprastėjimo, taip pat dėl neigiamo poveikio vartotojų apsaugai ir darbo rinkai.
Kiti priešininkai mini grėsmę geografinių nuorodų, kaip antai šampano, apsaugai.
Rūpesčių kyla ir dėl nuostatos dėl įmonių ir valstybių tarpusavio ginčų sprendimo – vadinamojo investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo (angl. ISDS).
Europos Sąjunga teigia, jog leis įmonėms pareikšti ieškinį valstybei ir reikalauti kompensacijos, jeigu, pavyzdžiui, naujas įstatymas diskriminuotų užsienio įmones.
Tačiau susitarimo priešininkų aljansas, „Stop TTIP“, įrodinėja, kad pagal minėtą nuostatą investuotojai galės reikšti ieškinius dėl bet kokių veiksmų, kurie daro neigiamą poveikį jų pelno lūkesčiams. „ISDS gali būti panaudotas aplinkosaugos standartams sumenkinti, reguliavimui išvengti arba mokesčių mokėtojų pinigams pasisavinti“, – sako „Stop TTIP“ atstovas spaudai Karlas Baeris (Karlas Bajeris).
Kodėl skubama?
Po Hanoveryje sekmadienį vykusio susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad susitarimas gali būti pasiektas iki šių metų pabaigos, nors jo ratifikavimas greičiausiai užtruks ilgiau.
Jeigu derybos nusitęs į 2017-uosius, „politiniai pokyčiai“ JAV ir Europoje jas galėtų užvilkinti kur kas ilgesniam laikui, įspėjo B. Obama, kuris paliks prezidento postą kitų metų sausį.
Artėjant JAV prezidento rinkimams, kurie vyks lapkritį, pirmaujantys demokratų ir respublikonų pretendentai į Baltųjų Rūmų šeimininkus yra kritikavę susitarimo aspektus. Panašų priešiškumą galima pastebėti ir Europoje, o šiame žemyne rinkimai 2017 metais vyks ir Vokietijoje, ir Prancūzijoje.