Šiemetinis švenčių laikotarpis – paskutinis palankus atostogaujantiems

Nemažai darbuotojų vieną atostogų dalį tradiciškai išnaudoja per didžiąsias šventes tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Šiemet metų gale išeiginių bus mažiau nei pernai, tačiau pasinaudojus dabartine tvarka poilsio laiką dar galima pasiilginti. Dėl naujo Darbo kodekso kitąmet to padaryti neišeis.

Praėjusių metų pabaigoje buvo nemažai laisvadienių. Šiemet jų bus kur kas mažiau, nes pirmoji ir antroji Kalėdų dienos bus savaitgalį, o sausio 1 d. – sekmadienį. Kita vertus, išėjus atostogų, vis tiek galima išlošti papildomo laiko.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė paaiškino, kad pagal dabartinę tvarką, šventinės dienos neįskaičiuojamos į kasmetinių atostogų laiką.

„Paprastai tai reiškia, kad atostogos patęsiamos tiek dienų, kiek trunka šventės, arba jeigu yra atskiras susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio, tai fiksuojama kaip nepanaudotų atostogų likutis ir perkeliama į ateitį.

Šia prasme šiemetinis kalendorius labai „dėkingas“. Vis dėlto, jeigu, tarkime, 14 kalendorinių dienų kasmetines atostogas darbuotojas pradeda gruodžio 19 d., tai jam į darbą teks grįžti ne 2017 m. sausio 2 d., bet sausio 6 d. Tai yra jos prasitęs keturiomis į jo atostogas pakliuvusiomis šventinėmis dienomis“, – paaiškino teisininkė.

Ji atkreipė dėmesį, kad jeigu darbuotojas atostogauti pradės 2016 m. gruodžio mėn, tai visas atostogas jis dar gaus kalendorinėmis dienomis, nesvarbu, kad nuo kitų metų įsigaliosiančiame naujame kodekse numatyta, kad atostogos suteikiamos darbo dienomis.

Paklausta, kurie darbuotojai prieš kitus turi pirmenybę rinktis atostogų laiką, D. Petrylaitė komentavo, tokia privilegija suteikiama tik darbuotojams iki 18 m., nėščioms moterims arba darbuotojams, kurie vieni augina vaikus iki 14 m. ar neįgalų vaiką iki 18 m.

„Visi kiti atostogų turėtų išeiti pagal iš anksto darbovietėje sudarytą atostogų grafiką. Jeigu tokio nėra, praktiškai viską sprendžia darbdavys – tai yra jis sutinka su darbuotojo atostogų prašymu arba nesutinka“, – sakė profesorė.

Ji pripažino, jog nuo kitų metų įsigaliojus naujam Darbo kodeksui šventinės dienos taip pat bus „išminusuojamos“ iš kasmetinių atostogų, nes toks yra tarptautinis ir Europinis principas, kurio Lietuvoje taip pat turi laikytis.

„Tačiau... Jeigu šventinės dienos sutaps su savaitgaliais (kaip šiemet bus gruodžio 24–25 dienomis), o darbuotojo atostogos bus skaičiuojamos 5 darbo dienų per savaitę režimu, tai jam nebebus pridedamos tos dvi dienos. Kita vertus, jeigu toje pačioje darbovietėje bus dirbančių 6 darbo dienų savaitėje režimu (tai reiškia ir atostogaujančių tokiu pat režimu), jiems šiuo atvejų viena atostogų diena bus pridedama.

Žinoma, tai labiau teorinės tikimybės, bet aš asmeniškai čia įžvelgčiau tam tikrą diskriminaciją ir taip sakant „dvigubus standartus“, – reziumavo teisės profesorė.

Primename, kad nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančiame Darbo kodekse numatyta, jog, skirtingai nei dabar, kasmetinės atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Vietoje 28 kalendorinių dienų bus suteikiama 20 darbo dienų atostogų per metus.

Iki šių metų pabaigos sukauptos atostogų dienos iš kalendorinių į darbo dienas bus perskaičiuojamos santykiu 7 prie 5.

Daugelio darbdavių organizacijų palankiai vertinamą naują Darbo kodeksą Seimas priėmė birželio pabaigoje. Rugsėjo viduryje valdančiųjų socialdemokratų, „tvarkiečių“, „darbiečių“ ir Liberalų sąjūdžio balsais Seimo nariai atmetė prezidentės siūlytas pataisas, kurios darbuotojų atstovų teigimu, labiau užtikrina darbuotojų interesus.

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažino, kad priimtame kodekse yra taisytinų dalykų. Vis dėlto naujo dokumento pataisų priėmimas stringa – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dėl jų paprašė Vyriausybės išvadų.