Kaip jau buvo pranešta, Rusija uždraudė jautienos, kiaulienos, paukštienos, sūrių, pieno ir vaisių importą iš ES šalių, JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos. Apie tai pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. Apribojimai įsigaliojo nuo rugpjūčio 7 d., jų galiojimo laikas – vieneri metai. Produktų embargas neapima kūdikių maisto.
Kaip rašo portalas ru.DELFI.lt, Rusijos gyventojai į šią žinią reaguoja skirtingai. Kai kas džiaugiasi, kad pagaliau galės paragauti rusiškos produkcijos, bet dauguma vis dėl to apgailestauja, kad reikės atsisakyti mėgstamų produktų. DELFI parinko įdomiausius Rusijos interneto vartotojų pasisakymus šia tema.
Idėja – sūrių turas į Vilnių
„Verslo idėja – organizuoti ekskursiją į Baltijos šalis. Sūrių turą į Vilnių (pagrindiniai konkurentai – Šveicarija ir Prancūzija), balzamo turą į Rygą (pagrindiniai konkurentai – Škotija ir Airija), ir žinoma, šprotų turą į Taliną, čia jau be konkurencijos“, – savo paskyroje rašo rusas Vitalijus.
„Nieko, dešimtajame dešimtmetyje mes išgyvenome valgydami bulves ir kopūstus – ir šiandien nepražūsim be prancūziško vyno, lenkiškų obuolių, lietuviško sūrio ir kitų pilvo įgeidžius tenkinančių europietiškų prabangos prekių. Užtat Rusijos ir Baltarusijos ūkininkams tai unikali verslo augimo galimybė“, – taip į žinią apie sankcijas sureagavo Maskvos gyventojas Andrejus.
O štai Rusijos gyventoja Lena piktinasi, kad nebeturės pasirinkimo galimybės.
„Žiūriu, dauguma rašo maždaug taip: man gaila žuvies iš Norvegijos, gaila varškės iš Lietuvos ir Suomijos, gaila vaisių ir jūros gyvių iš Ispanijos, o visa kita vis vien perku rusų gamybos. Visų pirma, ką jūs kalbate – nepatingėkite ir pažiūrėkite į etiketes to, ką perkate. Visų antra, tiems, kas taip rašo, norisi užploti per už...į – galite nepirkti šveicariškų krevečių (linkėjimai Olegui Kašinui), ir aš galiu jų nepirkti, bet mes su jumis čia ne vieni, kažkam jos reikalingos, o jei ir ne – jos jums asmeniškai trukdo, tos krevetės?“ – piktinasi savo paskyroje Lena.
Ji konstatuoja, kad jai labiausiai kliūna faktas, kad dėl to, jog „mūsų Dievo išrinktojo prezidento pakalikams uždraudė gražiai linksmintis, kažkokia nematoma rinkos ranka įlindo į mano pirkinių krepšį ir ištraukė iš jo lietuvišką sūrį ir atėmė galimybę, užėjus gastronominės beprotybės priepuoliui, nusipirkti jūros ežių ikrų.“ „Ei, aš už juos moku! Ir už galimybę taip pat“, – nepatenkintai rašo moteris.
Ji rašo, kad visiškai ne prieš rusiškus produktus, o netgi atvirkščiai, tačiau nereikia būti ekonomikos genijumi, kad suprastum, jog jie ne tokie ir puikūs.
„Kol kas mes neturime rusiško alyvuogių aliejaus ar gero kietojo sūrio. Ir dar daug ko – kitaip argi mes sielvartautume dėl lietuviškų pieno produktų, a? (...) Maistas – labai asmeninė tema. Štai paprastas pavyzdys: mes su Artiomu nevalgome svogūnų, ir visai norėtume, kad visos jų rūšys būtų uždraustos, o ką? Tačiau, pavyzdžiui, mano senelis, mano sesuo, mūsų draugai mėgsta svogūnus, ir aš nenoriu, kad jie neturėtų galimybės jų valgyti. Todėl svogūnų draudimas man nepatiktų. Man išvis nepatinka bet kokie beprasmiai draudimai. Juo labiau, kai draudimus skelbia žmonės, kurių šaldytuvuose vargu ar įvyks kokie nors pastebimi jūros bestuburių asortimento pokyčiai“, – rašo Lena.
Lik sveikas, „Valio“ kisieliau ir lietuviškos dešrelės
„Mus taip pat palietė maisto sankcijos, liekame be lietuviškos sūrio „Prūsija“ – savo tinklaraštyje konstatuoja Maskvos gyventojas, o kitas rašo : „Manau, paprasčiau savaitgalį nuvažiuoti į Lietuvą ir visko ten prisipirkti, Lietuvoje nusipirksim sūrio galvą ir atgal su čekiu! “
Rusė Irina „Twitter“ tinkle parašė: „Laikas sudaryti skanėstų, kurių pasiilgsiu, sąrašą... Lik sveikas, „Valio“ kisieliau, „Arla“ sūri su žalumynais, lietuviškos dešrelės...“
O dar vienas „Livejournal“ vartotojas parašė sentenciją: „Iš lietuviško sūrio ir Rusijos imperinių ambicijų renkuosi lietuvišką sūrį.“
„Facebook“ vartotojas Igoris savo publikaciją pavadino taip: „Politinis natiurmortas, arba kaip mes šįryt pusryčiavome.“
„Pastarosiomis dienomis netyla kalbos apie Rusijos atsakomąsias sankcijas Europos Sąjungos ir kt. šalims. Praėjo per mažai laiko ir mes, žinoma, dar nepajutome visų šio neabejotinai teisingo žingsnio pasekmių. Vis dėlto šiandieniniai mūsų pusryčiai buvo labai politizuoti. Tradicinius mūsų pusryčius sudaro, be kita ko, ir įvairūs maži sumuštinukai. Taigi, meniu sudaro: itališkas parmezanas kubeliais, lietuviškas sūris „Svalia“, prancūziškas paštetas su šerniena, latviškos kilkės pomidorų padaže. Taip išėjo, kad suvalgėme likučius ir... nė nežagtelėjome! Atvirkščiai, patyrėme kažkokį nušvitimą – katarsį, tarsi iš gyvenimo turėtų išnykti kažkas įprasto, bet tuo pačiu nereikšmingo, antraeilio. Pajutome laukimo nerimą. Bet dabar tokie laikai. Pasirinkimas padarytas! Taip ir papusryčiavome“, – reziumavo Rusijos gyventojas.
Denisas iš Maskvos savo paskyroje papasakojo, kaip po darbo užsuko į parduotuvę: „Žmonės vaikšto šiek tiek paklaikę, skaito etiketėse gamintojus. Aš įsigijau sūrį „Svalia“, dvi skardines Rygos šprotų ir „Valio“ sviestą. Laimingas!“
Jis taip pat kreipėsi į savo draugus ir partnerius: „Jūs nesijaudinkit, mums viskas gerai! Tik turėkite, prašau, omenyje, kad mes, jūsų draugai, įpratę prie tam tikrų produktų. Tad dabar nesukite galvos, ką mums atvežti: lietuviai – sūrio, latviai – šprotų, o estai jau patys sugalvokite. Tiesa, ir alkoholio taip pat neužmirškite, nes negali žinoti, ar ir jo neuždraus, o be Rygos serbentų balzamo mes žiemą neišgyvensime!“
Dar viena „Livejournal“ naudotoja nusprendė, kad nauja dieta jai bus į naudą: „Pasakysiu iš savo perspektyvos – aš išvis džiaugiuosi. Dabar metu svorį, o brangūs sūriai – mano silpnybė. Labai kaloringi, bjaurybės. Tikiuosi kaip nors pamiršti šį savo įprotį. Vietoj jų perku liesą sūrį „Ruzskij“. labai skanus. Kitų užsienietiškų produktų nelabai ir valgau. Pirkdavau, žinoma, lietuviškus pieno produktus, bet taip pat mėgstu ir baltarusiškus, ir mūsiškius. O ir apskritai – kuo paprastesnis maistas, tuo, mano manymu, teisingiau. Visi tie jamon ir foie gras – mitybos iškrypimas.“
Apskritai Rusijos gyventojai pritaria vienam iš tinklaraštininkų: „Maistas – vis dėlto tai labiau juokinga, nei liūdna. Labiausiai nukentės, kaip visada, mažiausiai apsaugoti – žmonės, kuriems daug ko negalima, kurie bandymų ir klaidų keliu susidarė sau dietą. O mes, likusieji, tiesiog daugiau mokėsime.“
