1. Grąžinama nuostata, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis.
Seimo priimtame Darbo kodekso ši nuostata buvo išnykusi.
2. Kompensacija darbuotojui, kai vengiant interesų konflikto, darbo santykių metu darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį. Taikoma tik specialių žinių turintiems darbuotojams.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo galima drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį nemokant kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
3. Leidžiama individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, uždirbantiems ne mažiau nei 3 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 2244 eurų iki mokesčių).
Seimo priimtame Darbo kodekse tai buvo leidžiama, kai darbuotojas uždirba ne mažiau nei 2 šalies vidutinius atlyginimus (1496 eurų iki mokesčių), išskyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo užmokesčiu, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, jeigu darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
4. Atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, auginantį vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas – 3 mėn. Auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų – irgi 3 mėn. Pirmenybė likti darbe darbuotojams – auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.
Seimo priimtame Darbo kodekse auginantiems vaiką iki 14 metų, įspėjamasis terminas buvo 2 mėn. Atleidžiant darbuotoją darbdavio valia be darbuotojo kaltės, speciali apsauga auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų nebuvo įtvirtinta.
5. „Greitasis” atleidimas informuojant prieš 3 darbo dienas – darbdavys turi išmokėti 8 vidutines darbuotojo algas.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodo išmokėti 6 darbuotojo vidutines algas.
6. Išeitinės išmokos, kai sutartį nutraukia darbuotojas dėl svarbių priežasčių – sukako pensinis amžius, negali dirbti dėl ligos, neįgalumo. Išmoka turi būti 2 vidutinės darbuotojo algos.
Seimo priimtame Darbo kodekse ši išmoka siekia 1 vidutinę algą.
7. Neribotos netesybos darbdaviui, kai pasibaigus darbo santykiams jis delsia atsiskaityti su darbuotoju, kai nėra darbuotojo kaltės.
Seimo priimtame Darbo kodekse išmokai nustatytos „lubos“ - 3 vidutinės darbuotojo algos.
8. Atsisakyti termino „protingas terminas“. Prezidentės vertinimu, turi būti įtvirtintas aiškumas. Todėl ji siūlo įtraukti, kad „apie darbo sąlygų pakeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas“.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad darbdavys turi informuoti darbuotoją prieš protingą terminą apie darbo sąlygų pasikeitimus pasikeitus tas sąlygas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais.
9. Siūlo iš viso atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių, kurios kitaip vadinamos nulinėmis arba „tuščiomis“ sutartimi, nurodančiomis tik minimalų 8 valandų skaičių per mėn.
Seimo priimtas Darbo kodeksas tokias sutartis įtvirtino (šiuo metu jos neįtvirtintos), tačiau paaiškėjo, kad minimo pobūdžio sutarčių nenori nei darbdaviai, nei darbuotojai. Tokios sutartys galioja tik Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Nyderlanduose.
10. Griežtesnis ribojimas terminuotoms sutartims neterminuotam darbui. Tik tada, kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje. Tokių sutarčių negali būti daugiau nei su 20 proc. darbuotojų.
Seimo priimtame Darbo kodekse irgi galioja nuostata, kad terminuotų sutarčių kiekis vienoje įmonėje negali viršyti 20 proc., bet nekalbama apie kolektyvinį susitarimą. Kodekse taip pat nurodoma, kad jei terminuotos sutartys sudaromos paeiliui tai pačiai funkcijai, bendra maksimali trukmė turi būti 2 metai, jei skirtingoms funkcijoms – bendra trukmė gali siekti 5 metus. Prezidentė paskutinės nuostatos neginčija.
11. Laikinas darbas įmonėse, kurios „nuomoja“ darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį. Prezidentė siūlo būtinai licencijuoti tokias įmones ir nustatyti aiškius terminus, per kuriuos leidžiami neapmokami 5 dienų laikotarpiai. Remiantis jos siūlymu, tokių neapmokamų laikotarpių galėtų būti ne dažniau nei kartą per mėnesį.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatyta, kad tokio laikinojo darbuotojo laikotarpiai tarp siuntimų dirbti iki 5 darbo dienų iš eilės neapmokami. Už kitas dienas tarp siuntimų dirbti laikinajam darbuotojui turi būti mokama ne mažiau kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, nebent laikinasis darbuotojas atsisakė dirbti pas darbdavio nurodytą konkretų laikinojo darbo naudotoją.
12. Apskaitos laikotarpis už viršvalandžius – kas mėnesį.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatyta apskaičiuoti kas 3 mėnesius.
13. Dvigubas apmokėjimas darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys įspėja prieš 2 dienas.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad apie pasikeitusį grafiką darbdavys darbuotojui turi pranešti prieš 5 darbo dienas, išimtiniais atvejais – prieš 2 darbo dienas. Šiuo atveju kalbama apie darbo laiką taikant suminę darbo apskaitą, kai dirbama pamainomis.
14. Siūlo grąžinti nuostatą, kad sutrumpintu laiku dirbantiems darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis sąlygomis, naktimis, taip pat nepilnamečiams, būtų apmokama kaip už visą darbo laiką. Darbas naktį turi būti trumpinamas 1 valanda, bet mokama kaip už visą laiką.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas, taip pat darbo laiko trukmės nustatymo ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija leistinus dydžius. Apie apmokėjimą kaip už visą laiką nekalbama. Taip pat nustatyta, kad nakties laikas 22-6 val.
15. Papildomos kasmetinės atostogos už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje. Sąlygas nustato Vyriausybė.
Seimo Priimtame Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojams už ilgalaikį stažą toje pačioje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato kolektyvinės sutartys. Minimalios kasmetinės atostogos siekia 20 darbo dienų, išskyrus socialiai jautrias grupes.
16. Siūlo ilgesnes 27 darbo dienų kasmetines atostogas vienišiems tėvams, auginantiems vaiką iki 14 metų, arba neįgalų vaiką iki 18 metų, nepilnamečiams, neįgaliesiems.
Seimo priimtame Darbo kodekse numatoma, kad auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – 2 dienos per mėnesį. Neįgaliems ir nepilnamečiams atostogų laikas buvo 25 darbo dienos.
17. Siūloma sugrąžinti, kad profesinės sąjungos galės atstovauti ne tik dirbantiesiems, bet ir atleistiems iš darbo.
Seimo priimtame Darbo kodekse nurodoma, kad profesinės sąjungos atstovauja tik darbuotojams ir asmenims, kurie turi darbo santykius.
18. Grąžinama apsauga nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams, kurie realiai dalyvauja kolektyvinėse derybose.
Seimo priimtame Darbo kodekse buvo numatyta, kad darbo sutartis su profesinės sąjungos valdymo organo vadovu, su darbo tarybos pirmininku ir darbuotojų patikėtiniu negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Apie kitus ginčo dalyvius nekalbama.
19. Siūlo atsisakyti privalomų darbo tarybų, leisti jas rinkti ten, kur nėra profesinės sąjungos. Profesinėms sąjungoms grąžinama informavimo ir konsultavimo teisė. Profesinėms sąjungoms suteikiama išimtinė kolektyvinių sutarčių sudarymo ir streikų teisė – šių dalykų darbo tarybos vykdyti negalės.
Seimo priimtame Darbo kodekse darbo tarybos ten, kur yra daugiau nei 20 darbuotojų, turėjo būti steigiamos privalomai, per jas turėjo vykti darbuotojų informavimas apie planus ir pasikeitimus.
20. Siūlo grąžinti nuostatas, kurios nurodytų draudžiamus veiksmus, kai darbdaviai paskelbia streiką. Darbdaviui būtų draudžiama priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių. Ši nuostata svarbi, jei darbdavys nori paskelbti atsakomąjį streiką – lokautą.
Seimo priimtame Darbo kodekse tokių draudimų darbdaviui nenumatyta, todėl iš esmės po 7 dienų nuo streiko pradžios jis būtų galėjęs į darbą priimti naujus darbuotojus, vietoje streikuojančių.
21. Siūlo grąžinti nuostatas dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymo, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos.
Seimo priimtame Darbo kodekso variante ten, kur veikia 2 ir daugiau profesinės sąjungos, darbdavys su jomis gali derėtis atskirai, taip mažinama darbuotojų galia.
22. Trišalė taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų.
Seimo priimtame Darbo kodekse Trišalę tarybą pavesta formuoti Vyriausybei nutarimu. Ją turėjo sudaryti 5 profsąjungų atstovai, 5 darbdavių atstovai ir 5 Vyriausybės atstovai. Profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms keliami tokie reikalavimai kaip veikti ne trumpiau nei 3 metus, turėti ne mažiau nei 5 darbuotojus, dirbančius pagal neterminuotą darbo sutartį. Profesinės sąjungos turi atstovauti ne mažiau nei 0,5 proc. Lietuvos darbuotojų, darbdaviai – būti įdarbinę ne mažiau nei 3 proc. darbuotojų.
