Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas oficialiai pripažino, kad šiemet šalies ekonomikos augimas gali suktis apie 0 proc.
Tačiau SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tvirtina, kad jeigu oficialūs pareigūnai kalba apie stagnaciją, reikia laukti ekonomikos nuosmukio.
„Įvykiams rutuliojantis tokiu scenarijumi, kai konfliktas toliau aštrinamas, o ES ir JAV vis labiau stumiamos imtis aktyvesnių veiksmų, tikėtis, kad Rusijos ekonomika išsilaikys 0 proc. zonoje, būtų pernelyg drąsu" - DELFI komentavo ekonomistas.
„Jau esu sakęs, kad kuo ekonomikoje situacija yra blogesnė, tuo daugiau Rusijos vadovams yra motyvacijos visą dėmesį perkelti į kitus dalykus: žvanginti ginklais, gąsdinti aplinkinius. Taip galima mobilizuoti karingą Rusijos gyventojų dvasią ir jų dėmesį nukreipti nuo nelinksmų dalykų ekonominiame gyvenime. Kol kas tai pavyksta pakankamai neblogai, nežinau, kiek ilgai tai įmanoma“, - pridūrė jis.
Patys rusai savo ekonomikos ateitį sieja su kapitalo nuotėkiu. Pirmąjį ketvirtį šalis prarado beveik 70 mlrd. JAV dolerių. Oficialiai Rusijos Finansų ministerija prognozuoja, kad per šiuos metus iš šalies išplauks apie 100 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau G. Nausėda prognozuoja, kad skaičiai bus kur kas didesni.
Stabdymas didesnį rublio nuvertėjimą Rusijos centrinis bankas kovą bazines palūkanų normas padidino nuo 5,5 proc. iki 7 proc. Tai atitinkamai brangina paskolas.
Šiai šaliai piešiamos ir prastos energetinio eksporto perspektyvos.
„Ir čia, matyt, bus tam tikros netektys ir dėl gamtinių dujų eksporto sumažėjimo į ES ir tą pačią Ukrainą, kuri persiorientuoja į europietiškas dujas. Visa tai reiškia, kad rusai, viena vertus, nori pagąsdinti, antra vertus, patys patirs nuostolius, nes dujos liks neparduotos“, - svarstė G. Nausėda.
Sankcijas taikys patys
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad sankcijas Rusijai įmonės gali taikyti pačios, nelaukdamos Vyriausybių sprendimų.
„Visai nebūtina ES skelbti kažkokias formalias sankcijas arba formalius ribojimus, tiesiog mikro lygiu įmonės, ypač tose šalyse, kuriose verslas įsiklauso į valdžios nuotaikas, pačios stabdys savo veiklą arba ryšius su Rusijos partneriais ir tai vyks nematomame fronte. Niekas labai garsiai žiniasklaidoje apie tai nerašys, bet tai vyks mikro lygiu“, - teigė jis.
Ekonomistas preliminariai skaičiuoja, kad jeigu Rusijos ekonomika smuktų, tai iš Lietuvos ekonomikos augimo gali atimti 0,5-1 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 3,4 proc., o visas bendrasis vidaus produktas sudarys 102,3 mlrd. Lt. Tokiu atveju iš augimo tektų atimti 0,5-1 mlrd. Lt.
„Mūsų verslininkai padarinius jau jaučia net nepriklausomai nuo to, ar kas nors įvedė importo draudimus. Tiesiog susilpnėjus Rusijos rubliui maržos aptirpo labai reikšmingai. Netgi jeigu toliau nebūtų ribojimų, besitęsiantis rublio nuvertėjimas uždarytų šią rinką ekonomine prasme“, - teigė G. Nausėda.
Tačiau įprastai po kurio laiko valiutos nuvertėjimas šalyje lemia spartesnį kainų kilimą. O tai vėl sudarys galimybes Lietuvos gamintojams konkuruoti dėl pirkėjų. G. Nausėda prognozuoja, kad tai gali įvykti po kelių mėnesių. Kovą metinė infliacija Rusijoje buvo 1 proc.
„Rusijoje infliacija dar kol kas yra tokia pati ir tai yra didžiausias smūgis mūsų eksporto konkurencingumui. Po to ateina antrasis etapas, kai atsistato konkurencingumas dėl didėjančios infliacijos. Taip atsiranda erdvė ir mūsų gamintojams kelti kainas, galima atstatyti maržas, kurios buvo prarastos pirmuoju rublio nuvertėjimo laikotarpiu. Tačiau klausimas, kiek mūsų įmonės pajėgs išgyventi patį sunkiausią pirmąjį laikotarpį. Kai kurios iš jų apskritai bus priverstos nusisukti nuo Rusijos. Tada iškyla klausimas, ar jos vėlesniu laikotarpiu turės noro arba galimybių grįžti į šią rinką“, - sakė ekonomistas.
Įvardijo silpniausią vietą
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad silpniausia Rusijos ekonomikos vieta yra investicijos, kurios gali kristi panašiai kaip 2008 m. - beveik 40 proc.
Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad Rusijos ekonomiką palaikantis veiksnys yra naftos kainos, kurios šiuo metu laikosi gana stabiliai.
„Kol naftos kainos laikysis arti 110 JAV dolerių už barelį, tol Rusijos biudžetas didesnių problemų neturės, nes didžioji dalis jo pajamų yra iš naftos“, - teigė Ž. Mauricas.
Pasak jo, stiprioji Rusijos ekonomikos pusė yra vidaus vartojimas, kuris dalinai buvo lemtas augančio kreditavimo. Šis didėjo daugiau nei 30 proc., tačiau ateityje taip plėstis nebeturėtų.
Taip pat šalyje yra pakankamai nedidelis nedarbo lygis, maždaug dešimtadaliu didėja vidutinis darbo užmokestis.
„Kol kas vidaus vartojimas yra vienintelis variklis, kuris dar veža Rusijos ekonomiką į priekį. Gyventojų pasitikėjimas kol kas išlieka, tačiau jeigu situacija prastės, pasitikėjimas gali irgi gana greitai suprastėti. Galėčiau pasakyti, kad Rusija yra labai panašioje situacijoje, kokioje buvo Lietuva 2008 m., kai iš inercijos buvo jaučiamas didelis augimas vidaus rinkoje. Tačiau fundamentaliai jau yra problemų, kurių vartotojai dar nejaučia, tačiau didelis ekonomikos sulėtėjimas arba recesija jau beldžiasi į duris“, - komentavo Ž. Mauricas.
Turi planą B
Banko „Nordea“ ekonomistai, atsižvelgdami į situaciją Rusijoje, šiems metams jau sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 3,6 proc. iki 3,2 proc.
„Taigi kol kas vertiname, kad poveikis gali būti mažiau nei 0,5 proc. BVP, žinoma, prastėjant situacijai galimas didesnis poveikis. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad labai didelio poveikio neturėtų būti. Lietuva toli gražu nėra tokia, kokia buvo 1998 m., kai buvo Rusijos krizė. Labai gąsdintis nereikėtų“, - teigė pašnekovas.
Be to, jis priminė, kad 85 proc. viso Lietuvos eksporto sudaro reeksportas, taigi labiausiai nukentėti rizikuoja transporto sektorius.
„Tačiau nemaža dalis transporto įmonių, ypač didesnių, yra paruošusios planą B. Per tam tikrą laiką didesnę dalį pajėgumų jos gali perorientuoti į Vakarų rinkas, juo labiau, kad Vakarų Europa atsigauna“, - teigė Ž. Mauricas.
Lietuvos gamintojams, pasak jo, Rusija nėra labai didelė partnerė.
„Labiausiai jautrūs yra pieno, mėsos produktų gamintojai. Tačiau jie taip pat turi planą B, fabrikus pačioje Rusijoje, todėl yra gana lankstūs. Kaip parodė pieno karas spalio-gruodžio mėnesiais, Lietuvos gamintojai yra pakankamai lankstūs ir gali pakeisti eksporto rinkas“, - teigė Ž. Mauricas, pridūręs, kad dėl to tik šiek tiek mažėjo įmonių pelningumas.
Pasak jo, po maždaug ketverių metų Graikijos grįžimas į finansų rinkas rodo, kad krizė euro zonoje baigėsi.
Grėsmės nemato
Lietuvos Vyriausybė mūsų šalies ekonomikos augimo scenarijaus kol kas nekeičia. Premjeras Algirdas Butkevičius yra minėjęs, kad blogiausiu atveju Rusijos stojimas iš Lietuvos gali atimti 1,3 proc. BVP augimo.
„Tai, kad Rusijos ekonomika šiemet gali neaugti o gal net ir kiek susitraukti, prognozuoja ir kai kurie užsienio ekonomistai. Jei tokios prognozės pasitvirtintų, gali šiek tiek sumažėti Lietuvos eksporto į Rusiją apimtys, tačiau esminės įtakos tai mūsų ekonomikai ir biudžetui neturėtų", - rašoma DELFI atsiųstame premjero komentare.
Finansų ministerija skelbia, kad pirmąjį šių metų ketvirtį į biudžetą mokesčių surinkta 0,7 proc. mažiau nei planuota - 4,37 mlrd. Lt. Tačiau tai yra 7,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
