Seimas ketvirtadienį priėmė Akcizų įstatymo pataisas, kuriose numatytas visų rūšių alkoholio akcizo didinimas.
Prognozuojama, kad dėl to labiausiai brangs silpnesni gėrimai – alus, vynas ir kt. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas prognozavo, kad po paskutinio padidinimo alus Lietuvos parduotuvėse ir restoranuose gali pabrangti dvigubai.
Valdantieji teigia, kad dėl didesnių gėrimų kainų sumažės jų suvartojimas, be to, į biudžetą bus surinkta papildomų pajamų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas kritikuoja valdžios planus dėl akcizų.
„Dėl aukštų akcizų ir mažų atlyginimų gėrimų įperkamumas Lietuvoje jau ir taip yra kone mažiausias Europoje. Tai tas pats, kas žiemą įsijungti kondicionierių, kad kambaryje dar labiau atšaltų. Dėl drastiškai pakelto akcizo vidutinių pajamų žmonės bus priversti pirkti pigesnius produktus (nes brangesnių neišgalės).
Žemų pajamų žmonės – tikėtina kad apskritai pereis į šešėlį (jei ten dar nėra)“, – komentavo jis.
Instituto vadovas suskaičiavo, kiek už vidutinį darbo užmokestį galima nusipirkti alkoholinių gėrimų Lietuvoje ir kitose Europos šalys.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą yra minėjęs, kad akcizus alkoholiui reikia didinti ir dėl to, kad šių gėrimų įperkamumas (t. y. kiek jų galima nupirkti už disponuojamas pajamas) per keliasdešimt metų gerokai padidėjo.
Statistikos departamento duomenimis, 1989 m. Lietuvoje už vidutinį atlyginimą buvo galima nusipirkti 22 litrus 40 proc. stiprumo degtinės. Pernai už vidutinį atlyginimą galėjome nupirkti 49 litrus degtinės.
Beje, butelis (0,5 l) alaus tada kainavo apie 30 kapeikų, o kepaliukas duonos (0,5 kg) – 17 kapeikų. 1989 m. „visame liaudies ūkyje“ vidutinis darbo užmokestis buvo 244 rubliai.
Taigi, už vidutinę algą sovietmečiu išėjo maždaug 813 butelių arba 406 litrai alaus, arba 717 kg duonos.
