Viena iš priežasčių – grupė nusprendė pusę savo pajamų uždirbti ne Lietuvos rinkoje, nes taip grupė turėtų daugiau galimybių augti.

Lietuvoje mes esame vieni didžiausių e-valdžios projektų tiekėjų, mums nelabai yra vietos augti“, - kalbėjo „Alna“ grupės generalinis direktorius Tomas Milaknis. 

Be to, pusę pajamų nuspręsta generuoti kitose šalyse ir dėl daugiau priežasčių, tai – galimybė svetur pritaikyti įmonės sugalvotus sprendimus, taip pat sumažinti Lietuvos ekonominių ciklų įtaką grupei, kai atėjus sunkmečiui pirmiausiai sumažėja investicijos į reklamos ir informacinių technologijų segmentus.

Grupė jau kelerius metus dairėsi, kur galėtų plėstis, ketino daugiau investuoti į Rytus, mėgino įsteigti filialą Turkmėnistane, bet tam negavo leidimo.

Be to, „Alna“ dirbo ir tokiose rinkose kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas ir Ukraina , bet T. Milaknis pripažįsta, kad šios rinkos yra nelabai stabilios. Pavyzdžiui, bendrovė dalyvavo Ukrainos finansų ministerijos organizuotame konkurse, tačiau dabar neaišku, koks yra jo likimas dėl kilusių neramumų šalyje.

Dėl to įmonė ėmė dairyti į Vakarų rinkas.

„Natūraliai, žiūrint į Vakarus reikia pasižiūrėti, kas yra arčiau ir geriau pažįstama. Mes matome, kad į Rytus galime eksportuoti e-valdžios sprendimus, o Vakaruose jie turi ne prastesnius sprendimus, bet ten aktualu yra paslaugos ir spaudimas mažinti sąnaudas, iškelti paslaugas į pigesnes šalis“, - pastebi T. Milaknis.

Pasak jo, istoriškai lietuviams buvo artima Danija ir Skandinavija, o grupės vadovas pastebėjo, kad švedai dažniau renkasi dirbti su latviais, suomiai – su estais, o lietuviai – su danais.

„Danijoje buvo tendencija (IT sektoriuje – DELFI) bendradarbiauti daryti su Indija, bet tuomet bendrovės suprato, kad neturint ten didelio padalinio, Indijoje dirbi sunku dėl kultūrinių ir geografinių tendencijų, todėl grįžtama į artimesnes šalis, kur kartais kainų skirtumai siekia iki 4 kartų“, - sako T. Milaknis.

Anot jo, dėl to „Alna“ grupė nusamdė tris vadovus danus, kurie dirba įmonėse „Alna Intelligence“, „Alna Nordic“, „BPO House“. Nors, anot T. Milaknio, nusamdyti vadovus danus buvo brangu, tai pasiteisino.

„Kitoms Lietuvos bendrovėms galiu pasakyti: tai yra įmanoma, danai važiuoja dirbti į Lietuvą, čia yra įdomių darbu, įdomi šalis“, - sakė T. Milaknis.

Taip pat „Alna“ atidarė savo atstovybę Danijos sostinėje, Kopenhagoje, kur stengiasi pristatyti savo sukurtus produktus, o ne tik prisistatyti, kaip pigios darbo jėgos šalis.

„Mes nusprendėme atidaryti savo atstovybę Danijoje ir tai buvo sėkmingas sprendimas, nes jau pasirašėme pirmąjį sutartį su įmone „T26 Technology”, kuri teikia tinklalapių prieglobos (angl. hosting) paslaugas“, - džiaugėsi jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)