Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad Danijoje ir Vengrijoje maisto produktams taikomas didžiausias PVM visoje ES – 25 proc. Tiesa, Vengrija pieno produktams ir miltams yra nustačiusi 18 proc. PVM.
Antrąją vietą pagal tarifo dydį dalijasi Lietuva ir Latvija, maistui taikančios 21 proc. PVM.
20 proc. PVM maisto produktams turi ir Bulgarija bei Estija.
Iš šių duomenų matyti, kad dauguma ES šalių taiko lengvatinį PVM tarifą maisto produktams, o, pavyzdžiui, jokio PVM maistui neturi Kipras, Airija, Didžioji Britanija, Malta.
Labiausiai kerta viduriniajai klasei
„Dabar PVM tarifas maisto produktams Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje ES. Tai yra normalu? Aišku, tai yra tragedija. PVM tarifas yra didinimas tose šalyse, kuriose yra stipri vidurinioji klasė. Tuo tarpu Lietuvoje mes turime visiškai kitą situaciją“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Butkevičius.
Vėliau DELFI jis pateikė pavyzdį, kad Vakarų šalyse šeima maistui išleidžia maždaug 11-12 proc. savo pajamų, tuo tarpu Lietuvoje – 30-40 proc. viso šeimos biudžeto, todėl yra kur kas jautresni šio mokesčio didėjimui.
„Padidindamas PVM labai apsunkini Lietuvos gyventojų galimybes pirkti įprastas prekes. Kita blogybė yra ir tai, kad mažesnis vidaus vartojimas atsiliepia gamintojams. Kartu mažesnis PVM tarifas padėtų kovoti su šešėline prekyba turguose. Pavyzdžiui, kai šviežiai ir atšadytai mėsai buvo sumažintas PVM iki 5 proc., mažmeninėje prekyboje padidėjo pardavimas, o iš turgaus pasitraukė dalis prekeivių, nes jiems nebeapsimokėjo ten dirbti“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Apie PVM lengvatų sugrąžinimą maistui prabilo ir anksčiau jas kritikavęs „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas, profesorius Rimantas Rudzkis, pripažinęs, kad neįvertino prekybos turguje apimčių.
„Jos iš tikrųjų iškreipia rinką, bet aš neįvertinau to, kad mes nepajėgsime sukontroliuoti turgaus prekybos ir jos masto. Tai, matyt, neįmanoma. Reikia pripažinti, kad kai kurias lengvatas reikėtų grąžinti“, – kalbėjo R. Rudzkis.
Poveikis laikinas
Tuo tarpu Finansų ministerija skeptiškai vertina sumažintų PVM tarifų naudą ir primena, kad šio mokesčio lengvatų atsisakymas yra numatytas dabartinės Vyriausybės programoje.
„Dėl lengvatinio PVM tarifo taikymo auditą Lietuvoje yra atlikusi ir Valstybės kontrolė, kuri nustatė, kad daugiausia naudos iš šio tarifo gavo ne vartotojai, kaip turėtų būti, o patys prekybininkai bei paslaugų teikėjai. Be to, EK atliko išsamų sumažinto PVM tarifo taikymo poveikio tyrimą ES valstybėse narėse, kurio išvados skelbia, kad mažesnis PVM tarifas tik iš dalies arba visiškai neatsispindi kainoje, kurią sumoka vartotojas. O jei kaina dėl mažesnio tarifo sumažėja, tas sumažėjimas yra nedidelis ir trunka tik laikinai. PVM lengvatinių tarifų taikymas dažniausiai veikia kaip subsidija konkrečioms įmonėms“, – DELFI sakė finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja Giedrė Balčytytė.
Jos teigimu, ėmus taikyti PVM lengvatas, prarandamas mokesčių sistemos vientisumas ir skaidrumas, o į biudžetą surenkama mažiau pinigų. Pavyzdžiui, dėl 2008 m. galiojusių lengvatų tam tikriems maisto produktams biudžetas neteko apie 150 mln. Lt pajamų.
„Kalbant apie PVM tarifą, gana dažnas mūsų valstybės lyginimas su Lenkija, kur PVM tarifas maisto produktams yra mažesnis, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad šioje valstybėje konkurencija gerokai didesnė – 8-9 didieji tinklai valdo apie pusę rinkos, kitą dalį užima tūkstančiai parduotuvėlių, tad ir prielaidos mažesnėms kainoms yra geresnės“, – sakė ji.
Tuo tarpu Lietuvoje keturi didieji prekybos tinklai valdo daugiau nei 70 proc. rinkos.
Tačiau, anot G. Balčytytės, mažėjant vartotojų perkamajai galiai, natūraliai mažėja ir prekių bei paslaugų kainos, pavyzdžiui, 2009 m.spalį lyginant su praėjusių metų spaliu maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai pigo 3,3 proc.
„Žinome, kad klausimai dėl lengvatinių PVM tarifų yra siejami su turgaus prekyba, tad galbūt reiktų atidesnės turgaus prekybos priežiūros, bet ne PVM tarifų peržiūros. Šiais metais, panaikinus lengvatinį tarifą maisto produktams, išskirtinis dėmesys buvo skirtas turgaviečių prekybos kontrolės nustatymui. Nuo š.m. liepos mėnesio įsigaliojo ženkliai griežtesnės prekybos maisto produktais turgavietėse taisyklės, kurios sumažina galimybę prekiauti neapskaityta ir neapmokestinta produkcija“, – tvirtino ministrės patarėja.
DELFI primena, kad per šiuos metus PVM didintas du kartus – sausį jis didėjo nuo 18 proc. iki 19 proc., o nuo rugsėjo darsyk kilstelėtas iki 21 proc.
Dabartinė Vyriausybė taip pat nusprendė nuo šių metų pradžios atsisakyti visų iki šiol buvusių PVM lengvatų maistui.
Valstybės kontrolė, prieš porą metų atlikusi auditą, nustatė, kad didžiausią naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių ar paslaugų vartotojai, bet tokias prekes ir paslaugas teikiančios įmonės.
„Lengvatinio PVM tarifo taikymas nėra efektyviausia priemonė prekių ir paslaugų kainoms mažinti, pasiūlai ir paklausai didinti. Šie tikslai galėjo būti pasiekti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, mažinant bendrą PVM tarifą, didinant realias gyventojų pajamas ar kitais būdais“, – apie išvadas tąkart sakė valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
