„Gaila to šuniuko, norisi jam leisti ta uodega kuo ilgiau pasidžiaugti, po gabaliuką kas dieną kerpam, jis vis kankinasi, nervinasi, paskui šeimininko prisileisti nenorės. Viskas vyksta maždaug taip“, - valdžios veiksmus kritikavo R. Rudzkis, drauge pasipiktinęs valdančiųjų konservatorių-krikdemų atstovo Rimanto Dagio planais rezervų taupymui ieškoti nemažinant pensijų.
Neturim prekės ženklų, o protai išvažiuoja
Vertindamas dabartinių valdančiųjų buvusius, esamus ir dar tik planuojamus sprendimus, R. Rudzkis sako, jog pirmas dalykas, kas jam ateina į galvą – kad Lietuvoje už dviejų savaičių įvyks rinkimai ir visi politikai nori įsiteikti rinkėjams.
„Pirmas, kas ateitų į galvą, atrodo, kad tikslai tokie – už dviejų savaičių bus rinkimai ir visi nori įsiteigti rinkėjams. Tai pirmas įspūdis, bet kai atsimenu, kad rinkimai bus 2012 m., pradedi nesuprasti, kas čia darosi“, - posėdyje juokavo „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas.
Pasak R. Rudzkio, estai mus jau pralenkė visa galva, mat nuo 1997 m. sukaupė padorią „finansinę pagalvę“, arba rezervą, beveik visais metais, išskyrus praėjusius, turėjo perteklinį biudžetą, o jų užsienio skola yra mažiausia Europos Sąjungoje (ES) ir siekia iki 5 proc. BVP.
„Jie dar kol kas nieko nesiskolina, netgi leido sau įžūlų gestą – paskolino latviams, parodydami, kad jie kitokie nei kitos Baltijos šalys. Ir iš tikro, pas juos geresnis reitingas, jie skolintųsi pigiau. Jie galėtų tęsti tokią politiką, kokią mes norėtume daryti, tai yra laikyti pakankamai didelį deficitą siekiant, kad greičiau atsigautų ekonomiką“, - pasakojo R. Rudzkis.
Pasak jo, estai elgiasi priešingai, nei galėtų elgtis, ir yra mums pavyzdys, mat savo išlaidas karpo ypač stipriai. R. Rudzkis sako netikintis estų planais šiuos metus užbaigti su 3 proc. biudžeto deficitu, tačiau jis sako matantis aiškią šios valstybės perspektyvą – įsivesti eurą ir pasakyti rinkoms, kad Baltijos šalys nėra vieningas regionas, estai yra regiono lyderiai, o latviai ir lietuviai – autsaideriai.
R. Rudzkio tvirtinimu, estai siekia vienintelio tikslo – pritraukti užsienio investicijas, o šios yra esminis mažos valstybės ekonomikos atsigavimo variklis.
„Mums atsikelti savomis jėgomis yra labai sunku. Mes neturime prekės ženklų. Neturim visai, galime pradėti galvoti, kokius prekės ženklus, išskyrus „Maximą“ žino už Lietuvos ribų. Be prakės ženklų tenka gerokai pigiau parduoti savo produkciją, nes tai nežinomi dalykai. Antra, mes turime labai didelį jaunimo nutekėjimą. Vienintelis koziris – žmoniškieji ištekliai, o jie pas mus labai senka“, - kalbėjo analitikas.
„Jeigu mes nepritrauksim užsienio investicijų, tai (nenoriu būti blogas pranašas), bet už kelių metų baltarusiai mus apeis, jeigu jiems pavyks tą liberalizavimo programą pravesti. Pavyzdžiui, šiais metais jie pritraukė 3 mlrd. JAV dolerių“, - tikino „DnB Nord“ banko analitikas.
Vienintelis pragiedrulys – eksportas
Kalbėdamas apie biudžeto planavimą, R. Rudzkis siūlė pajamas ir išlaidas bei būsimus sprendimus planuoti ketverių metų ciklais, nes kas tiek laiko vyksta rinkimai. Pasak jo, nepopuliariausius sprendimus reikia priimti rinkimus tik laimėjus, o vėliau griežtų priemonių nebesiimti ir aiškinti žmonėms, kad dėl tokių sprendimų ekonomika atsigavo.
„Šiuo metu aš nematau jokio aiškaus strateginio plano. Čia, žinoma, priekaištas ir Vyriausybei. Ką reiškia planuotis biudžetą vieniems metams ir sakyti bus 10 proc. deficitas? O koks deficitas bus 2011 m.? Koks bus 2012 m.? Kaip augs skolos aptarnavimo išlaidos atsižvelgus į labiausiai tikėtiną scenarijų?“, - klausė R. Rudzkis.
„DnB Nord“ bako vyriausiasis analitikas sako, kad, jo nuomone, kitais metais Lietuvos reitingai bus mažinami, tad skolų aptarnavimo išlaidos dar labiau išaugs. Jis skeptiškai įvertino ir premjero Andriaus Kubiliaus džiugesį, kad trečiojo šių metų ketvirčio BVP smuko mažiau nei antrojo ketvirčio. Pasak R. Rudzkio, „realiai niekas nejuda“.
„Vienintelis pragiedrulys padangėje yra tik šiek tiek pagerėjęs eksportas. Paskutinius tris-keturis mėnesius, jis iš tikro vidutiniškai nekrenta ir trupučiuką pagerėjo“, - sakė R. Rudzkis, bet pažymėjo, kad aplinkinės rinkos, išskyrus Rusiją, neatsigauna, o mums svarbi Latvija išvis murkdosi problemose.
Tačiau, pasak R. Rudzkio, net jeigu eksportas atsigautų kitais metais, tai pajamos iš to padidėtų tik dar už dviejų metų. „Tikėtis, kad kitais metais bus surinkta daugiau, ar 2011 m. daugiau, negalima“, - kalbėjo analitikas.
R. Rudzkis juokavo, kad realiai Lietuva yra tokioje situacijoje, jog jis neturi net ką patarti Seimo nariams. Pasak jo, jeigu jis pats būtų parlamento narys, tai pirminis jo interesas būtų tas, kad kitų metų biudžeto deficitas jokiais būdais nebūtų 10 proc. DELFI primena, kad A. Kubiliaus Vyriausybė planuoja, jog kitais metais fiskalinis biudžeto deficitas sieks 9,5 proc.
„Mes skęstam, o aš girdžiu ginčus, kaip dar mažiau mažinti ir išsiderėti ne 9,5 proc. deficitą, o 9,8 proc.“, - piktinosi „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas, kalbėdamas apie R. Dagio pristatytą planą nekarpyti pensijų, bet biudžeto deficitą padidinti iki 9,8 proc.
Socialine apsauga siūlo rūpintis vėliau
„DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas, bendraudamas su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariais, svarstė, kad krizės sąlygomis Lietuva neturėtų sau leisti prabangos sukti kairėn ir didžiausią dėmesį skirti socialinėms išmokoms. Pasak R. Rudzkio, jeigu traktuotume, kad sukimas dešinėn reiškia verslo skatinimą, o kairėn – socialinę gyventojų apsaugą, tai „mes turime eiti labiau į dešinę“.
„Pirmas strateginis tikslas, kuris turėtų turėti ilgalaikį poveikį, kaip galima greičiau sumažinti atotrūkį. Čia neišvengiama. Tai turėtų būti toks strateginis tikslas. Jeigu klaustume tarp ko reikėtų rinktis – ar tarp kuo tikslesnio pyrago padalijimo, ar kuo didesnio pyrago pasidalijimo – tai, žinoma, prioritetas, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, yra tas didesnis pyragas. Reiškia, reikėtų dėti maksimalias pastangas kuo spartesniam ekonomikos augimui galbūt net prarandant socialinę apsaugą“, - sakė R. Rudzkis, nors pridūrė, kad socialinė apsauga gali būti užmiršta tik iš dalies.
Ekonomistas komiteto nariams sakė radęs „fantastišką“ lenkų ekonomisto, „Čikagos mokyklos sekėjo, buvusio Lenkijos centrinio banko vadovo bei pirmojo šios šalies vicepremjero ir finansų ministro Leszeko Balcerowicziaus frazę, kad jeigu švedai savo modelį būtų taikę tuomet, kai Švedija buvo skurdi šalis, tai dabar ši valstybė ir būtų skurdi.
„Labai tiksliai pasakyta – kai tu pasieki aukštą lygį, iš tavęs žmonės ir kapitalas nebebėga, tada pasidaro labai gerai pereiti prie socialinių garantijų, nes tai sudaro komfortiškesnį gyvenimą šalyje“, - kalbėjo R. Rudzkis.
Grąžintų PVM lengvatas
Vardydamas didžiausias esamos Vyriausybės klaidas „DnB Nord“ banko vyriausiasis analitikas pabrėžė, kad baisiausia, kas įmanoma šalyje, norinčioje pritraukti užsienio investicijas, yra nuolatinė mokesčių kaita bei biurokratinės kliūtys verslui. R. Rudzkis ypač kritikavo smulkųjį ir vidutinį verslą apsunkinančias taisykles.
„Na, kurių velnių tą smulkų verslą apkrauti gausybe leidimų, tikrinimų – ką tas duoda, išskyrus tų tikrinančių organizacijų šešėlines pajamas?“, - piktinosi R. Rudzkis ir pasakojo, kad Japonijoje, jeigu iš vakaro užsimanai atidaryti parduotuvę, kurios apyvarta neviršys nustatytos sumos, iš ryto jau gali kabinti lentelę su parduotuvės pavadinimu.
Banko analitikas teigia išvis nesuprantąs, kodėl valdantieji net keletą kartų keičia savo poziciją dėl pridėtinės vertės mokesčio ar pelno mokesčio dydžio. DELFI primena, kad iš pradžių PVM Lietuvoje siekė 18 proc., vėliau buvo padidintas iki 19 proc., nuo šio rugsėjo – iki 21 proc. Pelno mokestis, prieš ateinant dabartiniams valdantiesiems valdžion, siekė 15 proc., buvo kilsteltas iki 20 proc., dabar vėl planuojama mažinti iki 15 proc.
„Jeigu kas nors nupieštų grafiką, tai jis tiktų į karikatūrinius žurnalus ir vadintųsi „Lietuvos mokesčių politika“, - juokavo R. Rudzkis.
Tačiau analitikas teigia, kad kai kurias klaidas, kurios dabar regimos, būtų padaręs ir pats, jeigu būtų stojęs prie valstybės valdymo vairo. Kaip pavyzdį, jis paminėjo PVM lengvatas, kurias, R. Riudzkio tvirtinimu, jis būtų ir pats naikinęs, tačiau po kiek laiko paaiškėjo, kad to daryti nevertėjo, mat nebuvo įvertinta prekyba turguose.
„Jos iškreipia rinką iš tikro, bet aš neįvertinau to, kad mes nepajėgsime sukontroliuoti turgaus prekybos ir jos masto. Tai matyt ir neįmanoma. Reikia pripažinti, kad kai kurias lengvatas reiktų grąžinti“, - kalbėjo R. Rudzkis.
