Dauguma įmonių Baltarusijoje – valstybinės, tačiau šaliai siekiant didinti eksportą ir pajamas, kaimyninėse valstybėse įkuriami gamybinių valstybės įmonių padaliniai. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia Baltarusijos valstybinio padangų gamintojo „Belshina“ antrinė įmonė, Baltarusijos metalurgijos kombinato padalinys.
Tačiau į Lietuvą ateina ir didesni privataus kapitalo investuotojai. Pavyzdžiui, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirba architektūrinio stiklo gamybos įmonė „Glassbel Group“. Čia kuriasi ir kiti smulkesni verslai - keleivių ir krovinių transporto, statybos įmonės.
Į Druskininkų Verslo investicijų forumą susirinkę verslininkai iš Baltarusijos sutiko papasakoti, kokios veiklos Lietuvoje traukia jų akį.
Veža gyventojus apsipirkti
Baltarusijos keleivių pervežimo bendrovės „Transagenstvo Favorit“ direktorius ir Baltarusijos vežėjų sąjungos valdybos narys Vladimiras Savko pasakojo, jog Lietuva yra baltarusių turistų mėgstama kryptis apsipirkti ir pailsėti. Tiesa, šios šalies piliečiai noriai keliauja ir į Lenkiją.
Pasak jo, su sunkumais verslininkui iš Baltarusijos tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje susidurti netenka - transporto sektorių reglamentuojantys teisės aktai abiejose šalyse yra analogiški dėl Europos Sąjungos teisės.
„O biurokratinių kliūčių yra visame pasaulyje, - sako jis. - Tiesa, kirsti sieną yra paprasčiausias dalykas, sunkiau - rasti nišą rinkoje. Lietuvos rinka yra užpildyta savais verslininkais, jūs turite daug stiprių privačių vežėjų, autobusų parkų. Mūsų niekas išskėstomis rankomis nelaukia, bet viena kita niša yra.“
Pasak jo, viena iš veiklos sričių baltarusiams Lietuvoje – eksportuoti savo paslaugas ir gaminius. „Mano bendrovė siūlo turizmo paslaugas baltarusiams, pavyzdžiui, vasarą turėjome reisų prie jūros, populiarus ir apsipirkinėjimo turizmas“, - vardija jis.
Nors Baltarusijos ekonomika susiduria su sunkumais, V. Savko pasakoja, jog yra girdėjęs replikų iš kolegų, kad Lietuvoje viešintys baltarusiai važinėja brangiausiomis mašinomis ir perka brangiose parduotuvėse.
„Tačiau iš tiesų pasienio regionų gyventojai visada yra linkę apsipirkti ten, kur pigiau, šis procesas vyksta ir Skandinavijoje. O Balstogėje pats mačiau kiek ir kokių maisto produktų kraunama į automobilius su lietuviškais numeriais“, - konstatuoja pašnekovas.
Paklaustas, ar Lietuvos verslininkų bendravimas su partneriais ir konkurentais skiriasi nuo verslo santykių Baltarusijoje, V. Savko sako ryškių skirtumų nepastebėjęs. Kartais jam tik susidaro įspūdis, kad Baltijos šalių gyventojai yra linkę labiau liūdėti nei slavai: „Tačiau, manau, kad Lietuvoje viskas yra gerai, jokių esminių kliūčių ar trukdžių dirbti nematau. Turiu pažįstamų ir kolegų Lietuvoje nuo Sovietų Sąjungos laikų ir nejaučiu čia diskomforto.“
Į Lietuvą traukia „ilgi ir pigūs“ pinigai
Kitas Baltarusijos verslininkas, statybų bendrovės „Okonnyj master“ direktorius Feliksas Gavinas pasakoja, jog kol kas nėra užmezgęs nuolatinių ryšių su Lietuvos verslu.
Pasak jo, dirbant su Lietuvos įmonėmis su jokiais sunkumais susidurti neteko, be to, Lietuvoje patrauklios sąlygos skolintis.
„Lietuvoje yra „ilgi ir pigūs“ pinigai, tai yra, skolinama ilgam ir pigiai, kai Baltarusijoje pinigai greičiau yra „trumpi ir brangūs“, kai skolinimo laikotarpis yra trumpesnis, palūkanos - didesnės“, - paaiškina F. Gavinas.
Sunkumai su vizomis
Vienas didžiausių sunkumų Baltarusijos verslininkams investuoti Lietuvoje yra vizos. Net tie, kurie turi ilgalaikes sutartis su partneriais Lietuvoje, nėra tikri, kad gaus metų trukmės vizas. Kiekvieną kartą ir įmonės vadovams, ir darbuotojams tenka dalyvauti vadinamoje loterijoje, kai nežinoma, kokios trukmės viza bus skirta: metų, pusmečio ar dažniausiai pasitaikanti – trijų mėnesių.
Tai, kad vizas daryti dažnai neapsimoka – akivaizdu, nes visų pirma reikia surinkti ir pateikti visus reikalingus dokumentus, laukti sprendimo kelias savaites be paso, be to, pasas greitai užpildomas trumpalaikėmis vizomis ir jį tenka keisti. Keičiant dokumentus reikia atnaujinti duomenis bankams ir kitoms įstaigoms. Galiausiai, viza kaskart kainuoja po 60 eurų (207 litai).
Tačiau verslininkai pripažįsta, kad panaši situacija yra ir norint gauti vizas į kitas Europos Sąjungos šalis, pavyzdžiui, Italiją ar Vokietiją. Pati prasčiausia padėtis kol kas yra siekiant vizos į Lenkiją, kuri taip traukia baltarusius - tiek mažesnėmis nei Lietuvos kainomis, tiek ir pakeista vizos prašymo tvarka. Baltarusiai, nurodę, jog į Lenkiją planuoja vykti apsipirkti vizą gauna supaprastintu būdu. O su sunkumais susiduriama dėl to, jog, anot Baltarusijos verslininkų, pasikeitus vizos į Lenkiją gavimo tvarkai, atsirado piktavalių, norinčių užsidirbti: jie siūlo už tarpininko mokestį padėti gauti supaprastintą vizą į Lenkiją ir kitiems žmonėms riboja prieigą prie registracijos sistemos internete. Dėl to dauguma norinčių keliauti į Lenkiją vizų negauna ir situacija vizų klausimais su šia šalimi vadina prasčiausia.
Perka turtą, veda, mokosi
Į Lietuvą verslininkai iš Baltarusijos atvyksta ir dėl kitų priežasčių: vieni įsigyja turto čia, kad galėtų gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir laisvai keliauti po Europos Sąjungą, kiti Lietuvoje įsikuria ir veda, yra atvažiuojančių mokytis. Visgi, tiek Lietuvos, tiek Baltarusijos verslo atstovai sako pastebintys, jog sparčiau auga lietuvių susidomėjimas kaimyne, nei baltarusių – Lietuva.
Jis vardija, jog dažnai iš Lietuvos atvykę verslininkai investuoja į medžio apdirbimo pramonę, o vienas naujausių verslų – iš Olandijos perkelta granito apdirbimo linija.
„Deja, nežinau daug pavyzdžių, apie baltarusių plėtojamą verslą Lietuvoje. Domimasi Lietuvos nekilnojamuoju turtu, norint lengviau gauti leidimą gyventi, turėti vietą poilsiui. Be to, į Lietuvą vykstama ir moksliniais tikslais“, - sako D. Salašas.
Nori pritraukti daugiau baltarusių
Tikslą į Lietuvą pritraukti daugiau Baltarusijos verslininkų deklaruoja tiek Lietuvos politikai, tiek šalies įmonės.
Pasak jo, Lietuva Baltarusijos verslininkams yra patraukli stabiliu investiciniu klimatu ir gali tapti patrauklia starto aikštele darbui ES rinkose. „Geografinis artumas, galimybė susikalbėti rusiškai taip pat vertinami kaip patrauklūs faktoriai“, - mano G. Vasiulis.
Be to, cituodama mėgstama rašytoją ji priminė, kad ne visuomet vieta verslui yra pasirenkama tik dėl racionalių priežasčių, jei šalis pasirodo patrauki ir įdomi, ne visuomet svarbiausia yra mokesčių sistema ar transporto galimybės.