Tokius Darbo kodekso pakeitimus siūlo Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį kurianti mokslininkų grupė. Parengtam pakeitimų paketui kitąmet dar turės pritarti Vyriausybė ir Seimas.
„Šis Darbo kodekso projektas atrodo palankesnis darbuotojams, o ne darbdaviams, nepaisant to, kad jis viešojoje erdvėje yra pakrikštytas liberaliu“, - trečiadienį surengtoje konferencijoje sakė darbo grupės vadovas Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Tomas Davulis.
Trečiadienį surengtoje konferencijoje „Lietuvos darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinis-administracinis modelis“ mokslininkas teigė, kad peržiūrint Darbo kodeksą norima paliesti tam tikrus politinius aspektus: paprastesnį įdarbinimą, lankstesnį darbo sutarčių sudarymą, paprastesnį darbuotojų priėmimą ir atleidimą.
Keičiant Darbo kodeksą siūloma leisti su visų sričių darbuotojais sudaryti terminuotas darbo sutartis, tačiau numatyti, kad jos negali trukti ilgiau nei dvejus metus. Dabar norint sudaryti terminuotą sutartį reikia įrodyti objektyvias priežastis, kodėl jos reikia.
Rašytinė darbo sutartis - atgyvena?
Profesoriaus nuomone, Lietuva turėtų orientuotis į darbo sutarčių rūšių gausėjimą, barjerų įdarbinant ir atleidžiant mažinimą, paprastinti sutarties sudarymą. Keičiant darbo santykių reglamentavimą svarstoma nereikalauti kai kurių darbo sutarčių rašytinės formos.
„Nežinau, ką jūs galvojate apie žodines darbo sutartis. Tačiau jos egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių. Mes klausėme Valstybinės darbo inspekcijos specialistų, kokių dokumentų jiems reikia tikrinant nelegalų darbą, jie atsakė, kad jokių, nes jie turi duomenis iš „Sodros“ ir gali pasakyti, kiek koks darbuotojas uždirba", - sakė T. Davulis.
Mokslininkas laikosi nuomonės, kad žodinę sutartį galima būtų sudaryti visuose standartiniuose darbo santykiuose.
„Tai galima būtų taikyti paprasčiausiuose darbo santykiuose, kai nėra ypatingų susitarimų. Tačiau Mes siūlome, kad rašytinio susitarimo reikėtų dėl nestandartinių susitarimų, pavyzdžiui, darbuotojas nori dirbti trumpiau, nekonkuravimo susitarimo, mokymosi išlaidų atlyginimo ir pan.“, - DELFI komentavo T. Davulis.
Jo teigimu, dabar kiekvienas darbuotojas Lietuvoje prieš kiekvienus darbo santykius turi būti įregistruotas socialinio draudimo sistemoje.
„Taigi mes jau žinome, kad yra sudaryta darbo sutartis, kam ji mums reikalinga. Be to, yra Europos Sąjungos direktyva, kuri reikalauja, kad darbuotojas per du mėnesius nuo darbo pradžios sužinotų apie pagrindines darbo sąlygas: darbo laiką, darbo užmokestį, atostogas ir pan. Tai yra dokumentas, kurį kiekvienas darbuotojas turi gauti“, - teigė pašnekovas.
Ruošia mažesnes išeitines ir įspėjimo terminą
Darbo grupė siūlo numatyti, kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus - 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos - 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.
Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti iki 6 mėnesių.
„Išmokos priklausomybė nuo stažo yra netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus", - atkreipė dėmesį teisininkas.
Taip pat siūloma leisti dirbti viršvalandžius, bet reikalauti už juos apmokėjimo.
„Mes siūlome nereikalauti darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius iki 2 val. per dieną. Tačiau jie turi būti fiksuojami ir apmokami. Dabartiniame reguliavime numatyta, kad dabar viršvalandžiai galimi tik force majeure atvejais, kai jis kažkaip sutinka raštu. Man atrodo, kad absoliutus draudimas neleidžia perlipti į civilizuotą reikalavimą. Kai neleidžiama to daryti, jie daro, bet nerodo. Tuomet leiskime jiems tai daryti, tačiau reikalaukime registracijos ir kontrolės“, - sakė profesorius.
Naujojo Darbo santykių ir socialinių draudimo teisinio modelio kūrėjai mano, kad mažoms įmonėms, iki 10 asmenų, siūloma suteikti galimybę dirbti su mažiau formalumų organizuojant darbo tvarką.
Darbo grupė taip pat siūlo numatyti galimybę darbuotojui raštu prašyti pakeisti darbo sutartį, o darbdavys turi jį apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti. Dabartiniame Darbo kodekse nenumatyta prievolė darbdaviui skaityti tokius prašymus.
Taip planuojama lengviau ir paprasčiau numatyti nuotolinį darbą ir ne visą darbo laiką, galimybę individualizuoti darbo grafiką, taip pat ir viršvalandžius.
DELFI primena, kad Lietuvos verslininkai ne sykį tvirtino, kad šalyje veikiantis Darbo kodeksas yra nelankstus ir neskatinantis įdarbinti daugiau žmonių.
Jo esmingiau keisti nesiryžo politikai, tačiau premjeras Algirdas Butkevičius verslui žadėjo esminius pakeitimus.
Tačiau profesinės sąjungos priešinasi darbo santykių liberalizavimui. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė dabar galiojantis Darbo kodeksas parengtas atsižvelgiant į darbo santykių kultūrą Lietuvoje.
„Galbūt kai kur pas mus yra pernelyg griežtas reguliavimas. Tačiau tai padaryta ne iš laimės, o dėl to, kad nėra pagarbos darbuotojui. Todėl tai reikėjo dėti į įstatymą. Kolektyvinių sutarčių Lietuvoje yra mažiausiai Europoje, taip pat iškyla grėsmė, kad atsiras fiktyvios profsąjungos, kurias įkurs darbdaviai. Suprantama, pavyzdžiui, Skandinavijoje, kur yra didelis profsąjungų dalyvavimas, ten ir įstatymų nereikia, o pas mus aktyvesnį žmogų prispaudžia, kad jis apskritai išeitų iš darbo“, - DELFI yra sakiusi ji.
Maždaug ketvirtadalis dirbančiųjų Lietuvoje uždirba minimalią arba mažesnę algą. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 1 d. Lietuvoje nedarbas buvo 8,8 proc.
