Profsąjungos, primena ELTA, yra viena iš Trišalės tarybos, kurioje veikia ir darbdavių organizacijų bei Vyriausybės atstovai, šalių. Drauge su darbdaviais profesinės sąjungos jau buvo aptarusios ir sutarusios beveik dėl keturių penktadalių naujojo Darbo kodekso straipsnių pakeitimų. Tačiau trečioji šalis to susitarimo nepaiso.
Apie tai Eltos korespondentė kalbėjosi su Trišalės tarybos pirmininku, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentu bei Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovu Jonu Guzavičiumi.
– Seime prie pabaigos artėja su naujuoju Darbo kodeksu susijusių įstatymų pakeitimų svarstymas, tai gal per vėlu tikėtis, kad į dviejų socialinių partnerių protestus ar siūlymus trečiasis – valdžia – atsižvelgs priimdama sprendimus?
– Nesvarbu, kad politikai baigė Darbo kodeksą svarstyti. Viskas baigsis tik tada, kai tai bus Seime patvirtinta. Tikiuosi galiausiai bus įsiklausyta ir į profesinių sąjungų, ir į pramonininkų siūlymus. Juolab, kad mes Trišalėje taryboje labai ilgai juos svarstėme, tarėmės. Ir jau buvome sutarę su profsąjungomis dėl maždaug 80 procentų pasiūlymų. Bet dokumentams pakliuvus į Seimą, vėl viskas iš naujo prasidėjo. Koreguojama nutylint, kad tarp dviejų šalių susitarimas dėl daugelio klausimų jau pasiektas. Seime dominavo darbo grupės, o jose – teisininkai iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
– Tai gal čia ir gerai, kad įstatymai būtų kuriami teisingai?
– Mano nuomone, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje darbo santykius reglamentuojančius įstatymus ruošia darbdavių ir darbuotojų atstovai, o teisininkai dokumentus tik įvelka į teisinį rūbą. Gaila, kad darbo grupėse tarp teisininkų nebuvo nei mūsų profesinių sąjungų, nei darbdavių atstovų. Ir tie dviejų šalių pasiekti susitarimai buvo pakoreguoti, juos paprasčiausiai ignoruojant.
– Ar dėl to mėginote protestuoti, kol dar nepatvirtintas naujasis Darbo kodeksas?
– Apie tai, kas turėtų būti taisytina, dar balandžio mėnesį Pramonininkų konfederacijos Socialinių ekonominių reikalų ir darbo aplinkos komitetas raštu pateikė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei Kristinai Miškinienei.
Paminėsiu tik vieną Seime užregistruotą Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma nustatyti keliolika kartų mažesnes draudimo išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo, arba dėl ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusio darbuotojo artimiesiems. Siūloma kiekvienam artimajam išmoka būtų lygi vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 5 dydžių sumai. Šiuo metu vienkartinė išmoka siekia 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Išmoka sumažėja 11,75 karto.
Reikia atvirai pasakyti, kad nelaimės atveju žmonės praras tai, kas jiems priklauso. O kadangi šiuo metu darbdaviai moka vieną procentą nuo visų „Sodros“ įmokų, išmokos suma, mūsų nuomone, turėtų likti ta pati, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme.
– Ar tiesa, kad ir pati Trišalė taryba gali sulaukti netikėtų permainų?
– Tiesa. Šiuo atveju tenka tik apgailestauti, kad kažkam parūpo jos sudarymo tvarką keisti. Nesakau, kad tai politizuojama. Bet gaila, kad sėkmingai porą dešimtmečių veikusios Trišalės tarybos sudarymą užsimota iš esmės pertvarkyti.
Tebegaliojančiame Darbo kodekse numatyta, kad tokia taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus visų trijų šalių atstovų. Dabar siūlomas keistokas pakeitimas. Trišalė taryba, pagal jį, turi būti sudaroma Vyriausybės nutarimu, ketverių metų kadencijai iš 15 narių. Įdomiausia, kad atstovus į tarybą atrenka, kaip „projektuojama“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o tvirtina Vyriausybė.
Jei toks projektas Seime bus priimtas, šiuo atveju mes būsime unikalūs visoje tarptautinėje Darbo organizacijoje, nes tokia Lietuvos Trišalės tarybos sudarymo tvarka bus pažeistos Tarptautinės darbo konvencijos normos ir Socialinės partnerystės pripažinimo deklaracijos principai.
Beje, ir dėl Trišalės tarybos sudarymo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui pateikė ne socialinių partnerių sutartą Darbo kodekso 181 straipsnio projektą, kuris buvo aptartas Trišalėje taryboje ir kuriam buvo pritarę tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių atstovai.
