Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė nuo vasario 10 d. vidutiniškai 13 proc. sumažinęs daugiau nei tūkstančio maisto produktų kainas, vėliau ir „Rimi“ pranešė atpiginęs 400 produktų, „Iki“ priminė dar lapkritį įšaldęs 100 maisto prekių kainas, o „Norfa“ tvirtino visada siekianti siūlyti geriausias kainas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys DELFI sakė, kad žemės ūkio supirkimo kainos mažėjo jau praėjusiais metais, taigi jau rudenį prekybininkai turėjo mažinti kainas.

Albertas Gapšys
„Prekyboje mažesnės supirkimo kainos turėtų matytis. Tačiau pieno produktų kainos beveik nesikeitė visus metus, taip pat ir kitų produktų, jeigu ir mažėjo, tai 1-2 proc. Jau praėjusiais metais kainos prekyboje stagnavo. Aš manau, kad „Maximos“ paskelbtas kainų mažinimas tiesiog yra kitokia nuolaidų sistema. Tačiau kokia garantija, kad pakilus pieno ar grūdų kainoms, nedidės pieno ir grūdų produktų kainos“, - komentavo jis.

Per praėjusius metus supirkimo kainos žemės ūkyje sumažėjo apie 17 proc.

Pernai grūdų supirkimo kainos mažėjo apie 10 proc., pieno - vidutiniškai apie 10 proc., tiek kiaulių, tiek galvijų supirkimo kainos mažėjo 10-20 proc. Taip pat krito daržovių ir obuolių kainos parduotuvėse, nes nuo embargo labai nukentėjo Lenkijos augintojai.

Pasak A. Gapšio, mėsos supirkimo kainas veikė Rusijos įvesti apribojimai dėl afrikinio kiaulių maro, galvijų ir pieno produktų eksportui įtakos padarė Rusijos pritaikytas embargas vakarietiškiems maisto produktams.

„Labai sunku prognozuoti supirkimo kainas šiemet, nes neaišku, koks bus derlius, dar net neaišku, kaip peržiemojo žiemkenčiai. Aš manyčiau, kad šiemet supirkimo kainos gali ir atsistatyti. Žinoma, vartotojams gerai, kai mažėja supirkimo kainos, kurios šiek tiek jaučiasi ir prekyboje, tačiau ūkininkams tokie metai nėra pelningi“, - kalbėjo pašnekovas.

Kita vertus, A. Gapšys svarsto, kad skelbdami apie mažėjančias kainas prekybos tinklai ruošiasi ir „Lidl“ atėjimui, kuris apie savo planus dar neskelbia.

Nepigo dešrelės, česnakai ir rapsų aliejus

Tinklalapyje produktukainos.lt skelbiama, kad vasario 19-ąją beveik visų tiriamų maisto produktų kainos parduotuvėse buvo mažesnės nei prieš metus.

Labiausiai – 39,53 proc. - pigo nefasuoti lietuviški svogūnai. Apie 30 proc. mažiau kainavo ir bulvės, litras pieno plastikiniame maišelyje buvo beveik 14 proc. pigesnis, 2,15 proc. mažiau kainavo kiauliena.

Tyrėjų duomenimis, brangiau nei prieš metus kainavo česnakai (1,78 proc.), litras rapsų aliejaus (5 proc.), kilogramas aukščiausios rūšies kvietinių miltų (1,37 proc.), 260-310 g. pakuotė virtų dešrelių (2,02 proc.).

Beje, šiame puslapyje skaičiuojant kainų pokyčius trumpalaikės nuolaidos ir akcijos nebuvo vertinamos.

Nepasijus turtingesni

Julita Varanauskienė
„Vien dėl to, kad atpigo bulvės, aš nepradedu jų daugiau valgyti. Žinoma, galbūt kaina lemia tai, į kokią parduotuvę einu jų pirkti. Arba jeigu atpigo bulvės, aš galbūt pirksiu jas ir dar šokoladą vaikui“, - DELFI komentavo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ekonomistės nuomone, prekybos tinklų atpiginti kai kurie produktai vartotojų finansinei situacijai didesnės įtakos neturės.

„Žmonės įprastai nėra linkę sureikšminti kainų mažėjimo, nes jie galvoja, kad jų didėjimas yra neteisingas, o jas sumažinant suteikiama ne papildoma nauda, o atstatoma teisybė. Pažvelgus į tai, kiek atpigs tipinis vartotojo krepšelis, nemanau, kad tai sieks dešimtis procentų. Įprastai žmonės mažų atpigimų nepastebi taip pat ir dėl to, kad jis kruopščiai neskaičiuoja ir nejučia sutaupytus pinigus bus išleidęs tam, apie ką jau pamiršo. Pavyzdžiui, papildomai nusipirks šokoladą, ledų ar sūrelį“, - sakė J. Varanauskienė.

Paskutinio SEB banko tyrimo duomenimis, mažiau nei kas penktas gyventojas registruoja savo išlaidas.

„Maxima“ skaičiuoja, kad dėl kainų sumažinimo vidutinis pirkėjas per mėnesį sutaupys 34,04 euro, o per metus – 408,48 eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (253)