I. Žemantauskaitė. Teismo sprendimas atrišo rankas darbdaviams atleisti daugiau uždirbančius darbuotojus

 (39)
Panašu, kad darbo santykių samprata Lietuvoje gali iš esmės pasikeisti, netgi nesulaukus Seime svarstomų Darbo kodekso pakeitimų, siekiančių įtvirtinti liberalesnį darbo santykių reguliavimą. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. priėmė nutartį, kuria iš esmės keičiama iki šiol galiojusi samprata, kad darbuotojus nesant jų kaltės iš darbo atleisti yra ypač sudėtinga.
Inga Žemantauskaitė
Inga Žemantauskaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pagal iki šiol galiojusią teismų praktiką darbdavys galėjo atleisti darbuotoją pagal Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalį tik tuomet, kai darbuotojo funkcijos darbovietėje tapdavo nereikalingos arba tam pačiam darbui atlikti užteko mažesnio skaičiaus darbuotojų.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. nutartimi konstatavo, kad darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją nesant jo kaltės netgi tuomet, kai iš esmės ne sumažėja, o padidėja darbuotojų poreikis, jeigu įrodo, kad tokio darbuotojo atsisakymas darbdaviui yra ekonomiškai naudingas.

Teismas išaiškino, kad išaugus darbuotojų poreikiui darbovietėje, dviejų ar trijų „pigesnių“ darbuotojų turėjimas vietoj vieno „brangesnio“, vykdančio analogiškas darbo funkcijas, lemia įmonės veiklos rodiklių gerėjimą. Abiem įvardytais atvejais neabejotinai pasireiškia ekonominės naudos efektas, kuris, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gali būti kvalifikuotas svarbia ekonomine priežastimi nutraukti darbo sutartį, sudarytą su „brangesniuoju“ darbuotoju.

Atveria kelią darbdavių piktnaudžiavimams

Iš vienos pusės, tokia Vilniaus apygardos teismo nutartis leidžia darbdaviams lanksčiau reaguoti į rinkos pokyčius ir žymiai lengviau atleisti darbuotojus iš darbo motyvuojant vien tuo, kad konkretus darbuotojas darbdaviui tapo „per brangus“. Kita vertus, toks Darbo kodekso aiškinimas gali atverti darbdaviams kelią piktnaudžiauti darbuotojų teisėmis ir mažinti darbo užmokestį, kada panorėjus.

Toks teismo precedentas praktiškai suteikia galimybę darbdaviui piktnaudžiauti visais atvejais, kai darbdavys nebenori darbuotojui mokėti darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio. Vadovaujantis teismo nutartimi, paneigiama darbuotojui Darbo kodekso nuostatomis suteikiama apsauga dėl nepagrįstų darbdavio bandymų neteisėtai atleisti darbuotoją. Ateityje vien argumentas, kad rinkoje yra darbuotojų, kurie sutinka tą patį darbą dirbti už mažesnę pinigų sumą, galės būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius. Taigi tokiu atveju darbdavys galėtų priimti į darbą patyrusį ir kvalifikuotą, turintį specialiųjų žinių darbuotoją, kuris apmokytų kitus, patirties ir specifinių žinių neturinčius darbuotojus, kuriems dėl to būtų mokamas mažesnis darbo užmokestis, o tada, panaikinęs „brangesnio“ darbuotojo pareigybę, jį tiesiog atleistų ir įsteigtų kelias identiškas, tik kitaip pavadintas pareigybes su mažesniu darbo užmokesčiu.

Esant tokiam teismo sprendimui, paneigiamas bet koks darbo teisinių santykių stabilumas, kadangi darbuotojui ir darbdaviui sutarus dėl vienokio darbo užmokesčio, darbdavys, prisidengdamas DK 129 straipsnio reguliavimu, galėtų tiesiog mažinti darbuotojo darbo užmokestį, kai nebenorėtų jo mokėti. Be to, siekiant susidoroti su nepatinkančiu darbuotoju darbdaviui užtektų tik pasiūlyti jam dirbti už mažesnį darbo užmokestį, ir, šiam nesutikus, atleisti darbuotoją iš darbo. Kitaip tariant, prisidengiant „ekonominės naudos efektu“ būtų galima lengvai atleisti bet kurį darbuotoją, nes darbdaviui visuomet ekonomiškai naudingiau yra įdarbinti „pigesnį darbuotoją“, atsisakant „brangesniojo“.

Ar liberalės darbo santykiai, parodys naujasis Darbo kodeksas

Ar tokia Vilniaus apygardos teismo praktika bus pirmas žingsnis darbo santykių liberalėjimo link, parodys ateitis. Vilniaus apygardos teismo nutartis gali būti apskųsta ir panaikinta arba palikta galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Šiuo metu Seime svarstomas Darbo kodekso pakeitimų projektas, kuriuo ketinama leisti darbdaviams atleisti darbuotojus, kurių darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 paskutinio Lietuvos statistikos departamento paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčių, dydžio, nesilaikant Darbo kodekso 129 straipsnyje numatytų sąlygų. Tačiau kol kas Seime tokios Darbo kodekso pataisos nepatvirtintos. Todėl esant dabartinei Darbo kodekso redakcijai toks Vilniaus apygardos teismo precedentas iš esmės išeina už dabartinio Darbo kodekso reguliavimo tikslų.

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Lietuvoje – atlyginimų šuolis (103)

Vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Lietuvoje šių metų antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 8,1 proc. didesnis, rodo Statiskos departamento duomenys.

Portugalija siūlo Didžiosios Britanijos bankams suteikti tokias pačias teises, kaip ir Šveicarijos bankams (2)

Portugalijos Europos reikalų ministrė Margarida Marques siūlo iš Europos Sąjungos (ES) besitraukiančios Didžiosios Britanijos bankams suteikti tokias pačias prieigos prie bendrosios rinkos teises, kuriomis šiuo metu naudojasi Šveicarijos bankai, praneša „Bloomberg“.

Airijoje pakilo darbo užmokestis (27)

Antrąjį šių metų ketvirtį Airijoje pakilo vidutinis savaitės atlyginimas, cituodama šalies Centrinės statistikos tarnybos (CST) pateiktus duomenis, praneša televizija RTE.

Po „Brexit“ – kaltųjų paieškos ir niūriausi scenarijai ES (201)

Iš visų kvailysčių, kurias ES politikos formuotojai pažėrė kaip atsaką į britų referendumo rezultatus, dvi – ypač vertos dėmesio, portale telegraph.co.uk dėsto verslo ir ekonomikos reikalų apžvalgininkas Jeremy Warneris.

Profsąjungos pritartų senojo Darbo kodekso galiojimui, jei būtų sukurtas fondas (8)

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas remia svarstymus kol kas palikti galioti senąjį Darbo kodeksą, o naująjį palikti priimti kitos kadencijos Seimui. Tačiau Artūras Černiauskas siūlo į dabartinį kodeksą perkelti nuostatas dėl naujo fondo, iš kurio būtų mokamos išeitinės išmokos darbuotojams.