DELFI užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter“ atlikta apklausa rodo, kad didžiausia spręstina problema Lietuvoje šiuo metu, gyventojų nuomone, yra maži atlyginimai. Taip mano kone pusė gyventojų (45,2 proc.). Statistikos departamento duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje siekė 1832,4 Lt.
Didelius mokesčius, kaip svarbiausią spręstiną problemą šalyje, įvardijo 16,5 proc. apklausos dalyvių. Pagal DELFI paskelbtą mokesčių skaičiuoklę 1800 Lt „į rankas“ gaunantis darbuotojas per mėnesį sumoka 1248 Lt mokesčių (darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmoka, gyventojų pajamų mokestis, privalomasis sveikatos draudimo mokestis, įmoka į Garantinį fondą), neįskaitant perkant sumokamų mokesčių (pridėtinės vertės mokestis, akcizai).
Kas dešimtą gyventoją (11,6 proc.) labiausiai neramina emigracijos problema. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. emigraciją deklaravo 38 818 Lietuvos gyventojai, 2012 m. – 41 100, 2011 m. – 53 863. Per paskutinį dešimtmetį aktyviausia emigracija fiksuota 2010 m., kai Lietuvą palikę deklaravo 83 157 gyventojai.
-
Jūsų nuomone, kokia šiuo metu svarbiausia spręstina problema Lietuvoje? (proc.)
Maži atlyginimai
45,2
Dideli mokesčiai
16,5
Emigracija
11,6
Didelės kainos
10,2
Mažos pensijos
6,5
Lietuvos pažeidžiamumas gynybiniu požiūriu
5,7
Medicinos paslaugų kaina/ prieinamumas
1,7
Kyšininkavimas
1,5
Kita
1,1
Mažus atlyginimus, kaip didžiausią spręstiną problemą, dažniausiai įvardijo vyrai, vidutinio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai.
Dideli mokesčiai opesnė problema moterims, aukštesnių pajamų atstovams, didmiesčių gyventojams.
Migraciją, kaip svarbiausią problemą, dažniau įvardijo 46 metų ir vyresni apklaustieji, didesnių pajamų atstovai bei miestų, išskyrus Vilnių, gyventojai.
Mokesčių didinimo klausimu – kategoriški
Paklausti, kokiu atveju gyventojai sutiktų su mokesčių didinimu, absoliuti dauguma (62,9 proc.) respondentų pasisakė, kad nesutiktų jokiu atveju.
Kas dešimtas gyventojas (11,8 proc.) mokesčių didinimą pateisintų, jei uždirbtų daugiau.
Beveik 6 proc. gyventojų teigė, kad su mokesčių didinimu pritartų tik tuo atveju, jeigu sumokėjęs didesnius mokesčius, turėtų didesnes socialines, sveikatos priežiūros ir kitas garantijas iš valstybės.
Beveik 6 proc. gyventojų pripažino mokesčių didinimui sutiktų, jei patys turėtų daugiau galimybių prisidėti prie sprendimų, kur surinkti pinigai bus panaudoti. 4 proc. tiki, kad nuolaidžiau į mokesčių padidėjimą žiūrėtų, jei būtų labiau kontroliuojama, kaip valdžia leidžia pinigus.
-
Kokiu atveju sutiktumėte su mokesčių didinimu? (proc.)
Jeigu daugiau uždirbčiau
11,8
Jeigu sumokėjęs didesnius mokesčius turėčiau didesnes garantijas iš valstybės (socialines, sveikatos priežiūros ir pan.)
5,9
Jeigu būtų daugiau galimybių paveikti kur tie pinigai turi būti išleisti
5,6
Jei būtų geresnė valstybės išleidžiamų pinigų kontrolė
4,0
Kita
2,7
Nesutikčiau jokiu atveju
62,9
Nežino / neatsakė
7,1
Tarp respondentų, atsakiusių, kad su mokesčių didinimu nesutiktų jokiu atveju, daugiau buvo moterų, vyresnio nei 55 m. amžiaus atstovų, vidutinio ar žemesnio išsilavinimo, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojų.
Daugiau uždirbdami didesnius mokesčius mokėti labiau sutiktų vyrai, 46-55 m. amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, vidutinių ar didesnių pajamų atstovai bei didmiesčių gyventojai.
B. Gruževskis: gyventojų nuomonė atspindi realybę
Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius prof. Boguslavas Gruževskis teigė nesistebintis gyventojų išsakyta nuomone, kad didžiausia spręstina problema Lietuvoje – maži atlyginimai.
„Kiti mūsų tyrimai, analizės taip pat leidžia teigti, kad ši apklausa atspindi realią padėtį Lietuvoje, – komentavo jis. – Žinoma, reikėtų atidžiau žiūrėti, kokios gyventojų grupės, ką akcentavo, nes mažus atlyginimus gauna ne visi“.
„Esame penktoje-šeštoje vietoje nuo pabaigos Europos Sąjungoje, todėl šis klausimas yra labai aktualus ir žmonės tai akcentuoja“, – teigė pašnekovas.
Kitas įvardytas problemas B. Gruževskis daugiau apibūdino kaip išvestines iš mažų atlyginimų.
„Mokesčiai Lietuvoje nėra tokie dideli, bet turint mažus atlyginimus, aišku, realūs pinigai, kurie patenka į šeimos biudžetą, yra labai maži, – teigė jis. – Jeigu būtų pajamos didesnės, tai ir mokesčiai galėtų būti didesni, bet vartojimas nenukentėtų“.
Emigracijos problemą Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas taip pat sieja su gyventojų uždirbamomis pajamomis.
„Iki krizės turėti tyrimai rodo, kad 65 proc. emigrantų išvykdavo turėdami darbą Lietuvoje. Priežastis – pagal jų poreikius pajamos buvo per mažos, – tęsė pašnekovas. – Kitu atveju emigracija gali būti akcentuojama kaip problema ir darbdavių, kurie neranda darbuotojų, arba tėvų, kurie lieka vieni“.
Sprendimas – ir darbdavių sąmoningumas
Paklaustas, kaip Lietuvoje būtų galima spręsti apklausos dalyvių įvardytą svarbiausią problemą Lietuvoje – mažus atlyginimus, B. Gruževskis bandė pasidalyti keliais receptais.
„Pirmas veiksnys, kuriam skiriame nepakankamai dėmesio, – investicijų pritraukimas. Kad būtų didesni atlyginimai, darbo vietos, turi būti didesnis darbo našumas. Turime gaminti, gerai parduoti ir tada galima mokėti didesnį atlyginimą. Taigi, reikalingos investicijos į atitinkamas gamybos ir paslaugų sferas, kur būtų galima generuoti prekes ir paslaugas, už kurias gerai mokėtų pasaulinėje rinkoje“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak eksperto, mokesčių dydis sudaro tik dalį patrauklumo investicijų pritraukimui.
„Biurokratinė našta, efektyvumas pateikiant dokumentaciją, efektyvumas priimant svetimą kapitalą, Darbo kodekso lankstumas“, – vardijo investicijų pritraukimui svarbius veiksnius.
Specialistas taip pat siūlė atkreipti dėmesį į pajamų paskirstymą.
„Kiek dabar yra žmonių, kurie uždirba didelį pelną įmonėje, ir kiek žmonių naudojasi tuo pelnu?, – kalbėjo B. Gruževskis. – Gal įmonėje, kurioje yra aukštesni atlyginimai, ir valytoja gali gauti daugiau nei minimumą? Turėtų būti ir daugiau socialinės atsakomybės įmonės viduje“.
