Sukurtas Europos Komisijos (EK) vadovo Jeano-Claude Junckerio 315 mlrd. eurų vertės investicinis projektas turėtų būti vykdomas iš 21 mlrd. eurų, gautų iš ES biudžeto, bei Europos investicijų banko (EIB) paramos, taip pat prisidėti raginamos ir visos regiono šalys narės.
J. C. Junckeris tikisi, kad programa per trejus ateinančius metus paskatins masines privačių asmenų ir įmonių investicijas – per nurodytą laikotarpį tikimasi planą visiškai įgyvendinti.
Tiesa, Ženevoje įsikūrusi TDO įspėja, kad tokie ketinimai turės gana menką poveikį nedarbui, jeigu nebus sutelktas tinkamas dėmesys į prieigas prie paskolų nedidelėms bendrovėms, kuriančioms daugiausiai darbo vietų. Be to, daugiau investuojamų lėšų turi atitekti regiono šalims, kuriose nedarbo lygis didžiausias.
„Jeigu J. C. Junckerio investicinis planas nėra gerai apgalvotas, tuomet jo parama užimtumui bus visai nedidelė, – kalba tyrimų padalinio TDO vadovas Raymondas Torresas. – Iki 2018-ųjų gali būti sukurta tik 400 tūkst. naujų darbo vietų, o tai, žinant, kad šiuo metu darbo neturi 23 mln. gyventojų, yra visai mažas procentas“.
„Kita vertus, jeigu planas sukurtas tinkamai, tuomet naujai sukurtų darbo vietų skaičius iki 2018 m. gali pasiekti 2,1 mln., o nedarbo lygį sumažinti beveik 1 procentiniu punktu“, – nurodo R. Torresas. Pareigūnas priduria, kad plane daugiausiai dėmesio turi būti skiriama projektams, kuriuose dalyvautų didžiosios ekonomikos – energetikos tinklų kūrimui ar vadinamiesiems „žaliesiems“ projektams.
„Planu turi būti kovojama su nedidelio užimtumo lygio šaltiniais Europoje, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse, – sakė jis. – Šalyse, kur matomas aukštas nedarbo lygis, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje ir pan., yra nedidelių įmonių, negalinčių investuoti, nes neturi tinkamo priėjimo prie banko kredito“.
J. C. Junckerio plano pagrindu tapo sudėtingas mechanizmas, kuriuo siekiama pritraukti privačius investuotojus prie rizikingų ir anksčiau nepastebėtų projektų, kurie atitinka ilgalaikės trukmės ES tikslus. Taip pat TDO nurodo, kad didesnės paramos reikalaujančioms šalims turėtų proporcingai tekti daugiau lėšų – čia turėta susidariusi atskirtis tarp šiaurės ir pietų regionų. Teigiama, kad Prancūzijai, Vokietijai, Italijai ir Didžiajai Britanijai tenka daugiau kaip 45 proc. visų lėšų, kurias suteikia Europos investicijų bankas.
„Pastaraisiais metais po neproporcingai augusio nedarbo lygio nebuvo lygiagrečiai padidintas finansavimas iš EIB“, – teigė R. Toresas ir pavyzdžiu pateikė Graikiją, kuri gauna tik 2,3 proc. EIB finansavimo, nors čia susidaręs nedarbo lygis siekia 5,1 proc. viso regiono. „Panašiai ir Ispanija gauna 16,6 proc. viso EIB finansavimo ES, tačiau čia gyvena 23,1 proc. visų ES bedarbių“, – teigiama ataskaitoje.
