28-ių Bendrijos valstybių ambasadoriai šeštadienį paryčiais paskelbė apie sankcijas dar 18-ai juridinių ir 15-ai fizinių asmenų, tarp jų Rusijos žvalgybos vadovams.
Jiems už jų vaidmenį Ukrainos krizėje įvestos vadinamosios antrosios pakopos sankcijos, apimančios turto įšaldymą ir kelionių draudimą.
Dabar atėjo laikas imtis baudžiamųjų priemonių prieš V.Putino artimiausios aplinkos žmones, nurodė šaltiniai.
Ambasadoriai „neabejotinai svarstys sąrašo išplėtimą... toks yra ketinimas“, - sakė vienas ES šaltinis.
Šaltiniai nenurodė, kas gali būti įtrauktas į išplėstą sąrašą, kuris bus svarstomas pirmadienį.
JAV kartu su didžiosiomis ES šalimis siekia skelbti naujas sankcijas Rusijai
Jungtinių Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pirmadienį sutarė, kad reikia skelbti naujas sankcijas Rusijai dėl pastarosios vaidmens Ukrainos separatistų veikloje, sako Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
JAV prezidentas Barackas Obama, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas bei Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi „patvirtino ... savo ketinimus imtis naujų priemonių prieš Rusiją“, pažymi Prancūzijos prezidentūra po šių penkių lyderių pasitarimo telefono ryšiu.
Rytų Ukraina jau daugelį savaičių yra žiaurių mūšių tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos armijos arena. Susirėmimai plačioje teritorijoje, kur nukrito liepos 17 dieną numuštas bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvas, blokuoja Olandijos ir Australijos policininkų mėginimus patekti į katastrofos vietą.
„Nepaisant daugelio skambučių prezidentui (Vladimirui) Putinui, jie (minėtieji penki lyderiai) apgailestauja, kad Rusija nedarė veiksmingo spaudimo separatistams, jog šie sutiktų derėtis, arba nesiėmė konkrečių priemonių Rusijos ir Ukrainos sienos kontrolei užtikrinti“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
ES valstybių ambasadoriai taip pat ketina susitikti antradienį patvirtinti kito žingsnio - vadinamosios trečiosios pakopos sankcijų, apimančių keturias svarbias sritis - kapitalo rinkas, gynybos sektorių, dvigubos paskirties prekes ir jautrias technologijas, įskaitant taikomas energetikos sektoriuje.
Iki šiol Bendrija delsė imtis „trečiosios pakopos“ baudžiamųjų priemonių, nes nemažai šalių narių, pirmiausia Vokietija ir Italija, palaikančios glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, nuogąstavo, kad griežtesnės sankcijos gali smarkiai pakenkti tiems ryšiams.
Tačiau savaitgalį Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris paragino ES veikti greičiau, kad „būtų pasiųsta būtina ir aiški žinia Maskvai“, atspindinti tai, kaip pasikeitė bloko mąstymas po to, kai Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas su 298 žmonėmis.
Naujomis sankcijomis, nukreiptomis prieš ekonomikos sektorius, siekiama apriboti prieigą prie ilgalaikio kapitalo rinkų, kad Rusijos įmonėms būtų sunkiau pritraukti naują finansavimą ir ekonomika patirtų dar didesnį spaudimą.
Taip pat bus įvestas embargas naujiems ginklų pardavimams, o technologijų srityje sankcijos bus taikomos naftos sektoriuje, bet neapims dujų sektoriaus - ES iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį jai reikalingų dujų, todėl tokiu būdu siekiama, kad nebūtų padaryta žalos Bendrijos energetiniam saugumui.