Pirmadienio rytą Lietuvos vežėjai strigo pasienyje ir iš Rusijos muitininkų išgirdo, kad jų dokumentai nebus priimami, kol nebus gauti detalesni nurodymai. Tokią informaciją iš vairuotojų gavo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacija „Linava". Kol kas oficialios informacijos nėra.
DELFI primena, kad Rusijoje kilo pasipiktinimo banga po to, kai praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Rusiją ne sykį pavadino teroristine valstybe. Iškart po to praėjusį savaitgalį į Rusiją kur kas lėčiau buvo įleidžiami automobiliai su lietuviškais numeriais.
„Lietuva į Rusijos juodąjį sąrašą patenka nebe pirmą kartą. Jeigu istorija kartosis, apribojimai bus laikini, nes Lietuva yra viena iš tranzitinių valstybių ir bet koks srauto sutrikdymas darys žalą Rusijos ekonomikai. Visuomet prekybos trukdžiai yra pjovimas šakos, ant kurios pats sėdi“, - DELFI sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau jis neatmeta, kad Rusijai tampant vis uždaresne ekonomika įvairių ribojimų gali būti tik dar daugiau.
Dar vienas būdas skaudžiai įkąsti – drausti prekių importą, tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jau ir dabar Lietuva nelabai, ką veža į Rusiją.
„Didžiąją dalį savo gamybos prekių, kurias Lietuva eksportuodavo į Rusiją, jau dabar draudžiama vežti, nes mūsų didžiausias eksportas į Rusiją buvo maistas“, - sakė jis.
Lietuva vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškos elektros, tačiau Ž. Maurico teigimu, techniškai labai sunku apriboti jos tiekimą tik Lietuvai.
„Mūsų elektros sistema bendru žiedu yra sujungta tiek su Kaliningrado sritimi, tiek su pačia Rusija“, - teigė pašnekovas.
Rusija visada gali rasti pretekstą
„Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad niekas negali prognozuoti, kiek gali trukti tokie suvaržymai.
Pasak ekonomisto, Rusija yra svarbi rinka kalbant apie galimą ekonomikos augimo potencialą, tačiau jos užsivėrimas negali paralyžiuoti skirtingų Lietuvos ekonomikos sektorių.
„Be jau pažeisto maisto pramonės sektoriaus labiausiai pažeidžiamas yra transportas, kuris iš Lietuvos veža kitų valstybių prekes. Žinoma, kai kurioms įmonėms tai gali turėti didelį neigiamą poveikį, ypač jeigu suvaržymai užsitęstų, tačiau visai ekonomikai poveikis būtų gana simboliškas. Tai pamatėme po to, kai buvo pritaikytos embargo priemonės maisto produktams: labai didelio svyravimo nepamatėme nei transporto, nei pramonės apimtyse“, - teigė N. Mačiulis.
„Visos įmonės, kurios realizuoja savo produkciją Rusijos rinkoje, turėtų suvokti, kad tokio pobūdžio suvaržymai yra įprasta Rusijos praktika. Mažai yra įmonių, kurios savo produkciją realizuoja tik Rusijoje, todėl poveikis Lietuvos ekonomikai yra pakankamai mažas“, - pridūrė ekonomistas.
Grėsmę švelnina Baltarusija
Ž. Mauricas taip pat nemano, kad visiškas Rusijos užsidarymas gali sužlugdyti Lietuvos transporto sektorių. Jo vertinimu, jeigu ribojimas užsitęstų ilgiau, tai iš Lietuvos ekonomikos gali atimti kelias dešimtąsias procento augimo.
„Trumpalaikis poveikis, be abejo, bus, tačiau jis nebus labai didelis. Pajamas iš Rusijos sudaro 20 proc. vežėjų pajamų. Taigi nereikia įsivaizduoti, kad Rusija yra ypatingai svarbi, taip ji yra svarbi, bet nėra tiek svarbi, kad lemtų didžiųjų transporto įmonių problemas. Be to, kol turime Baltarusiją, tol rizika yra sumažinta. Taip pat reikėtų akcentuoti, kad didžioji dalis Lietuvos įmonių, teikiančios pervežimų paslaugas Rusijoje, turi įkūrusios savo įmones ten. Kol kas nesu girdėjęs apie ribojimus Lietuvos kapitalo įmonėms, įregistruotoms Rusijoje. Toks žingsnis visiškai sugriautų investuotojų pasitikėjimą Rusija“, - komentavo jis.
Jeigu vis dėlto transporto įmonės imtų atleidinėti darbuotojus, ekonomistas sako, kad tai neturėtų didesnės įtakos Lietuvos nedarbo lygiui, nes dažniausiai dirbti Rusijoje samdomi ukrainiečiai.
„Jeigu užsidarys Rusijos rinka, tuomet išaugtų konkurencija vietos rinkoje, taigi didėja grėsmė, kad kainos kris vietos rinkoje. Mūsų viltis būtų Europa, daug kas priklausys nuo to, kaip Vakaruose žmonės bus nusiteikę švęsti Kalėdas“, - sakė ekonomistas.
DELFI jau rašė, kad Rusijos naujienų agentūra TASS citavo Rusijos muitinės tarpininkų susirašinėjimą su klientais, kuriame rašoma, kad transporto priemonių su lietuviškais numeriais įvažiavimo į Kaliningrado sritį stabdymas nebuvo atsitiktinumas.
Maža to, aiškėja, kad taikinys yra ne tik transporto priemonės, bet ir prekės, pagamintos Lietuvoje bei gabenamos per mūsų valstybę.
„Prekės, kurių kilmės šalis Lietuva, taip pat prekės, kurių paskirties šalis Lietuva, taip pat (prekės) gabenamos Lietuvos transporto bendrovių, nebus praleidžiamos, kol nebus sulaukta specialių nurodymų“, – cituoja agentūra TASS ištrauką iš vieno agento laiško klientui.
Rusijos naujienų agentūros pranešime nenurodoma, kodėl imtasi priemonių prieš Lietuvos vežėjus.
Skirtingos finansų institucijos kitąmet Lietuvos ekonomikai prognozuoja maždaug 3 proc. augimą.
