Kaip jau rašė DELFI keleivių pavėžėjimo paslaugą teikianti tarptautinė bendrovė „Uber“ pradėjo žvalgybą Vilniuje. Įmonė jau iš esmės pakeitė ne vieno miesto viešojo susisiekimo veidą: taksi bendrovės yra priverčiamos keisti savo veiklos metodus.
Antradienį bendrovė „Uber“ ir Vilniaus miesto savivaldybė apsikeitė pasirašytu pasitikėjimo memorandumu. Su bendrove „Uber“ susitarta, kad netrukus Vilniuje, pasinaudojant geriausia JAV ir Europos šalių rinkų praktika, pradės veikti bandomoji dalijimosi automobiliais programa. Jos įkainiai kol kas nežinomi.
„Uber“ veikla nepatenkinti vairuotojai ne sykį protestavo įvairiuose pasaulio miestuose, šįkart detaliau aprašoma situacija Dalase.
Vairuotojai Dalase tvirtina, kad nusmukus įkainiams, jie yra priversti keleivius vežti nuostolingai. Vairuotojai skundžiasi, kad juos išnaudoja ir pati „Uber“, kuri vadovaujasi nuostata, kad arbatpinigiai jau yra įtraukti į standartinius „Uber“ įkainius, rašo dallasobserver.com.
„Uber“, ir ypač „UberX“, veikiausiai yra naudingiausia, kai naudojama trumpoms kelionėms po Dalaso miesto centrą. Dėl šios paslaugos kelionės tarp Dalaso rajonų gali būti vienas juokas.
Išsikviečiate telefonu automobilį ir iš Uptowno į Deep Ellumo rajoną nuvažiuojate per 10 minučių, nesirūpindamas, ar ne per daug išgėrėte ir ar rasite laisvą vietą automobiliui. Kelionė, kuri gali tapti milžinišku galvos skausmu naudojantis viešuoju transportu ar važiuojant savu automobiliu, tampa neįtikėtinai lengva. Ir pigi. Galbūt pernelyg pigi.
Pavyzdžiui, šiuo metu už kelionę iš Dalaso miesto centro į daugumą vietų Uptowne ar Deep Ellume sumokėsite mažiausią mokestį – iki 4,2 dolerio (3,8 euro). Tačiau prieš mėnesį ji kainavo 3,5 dolerio. „Uber“ nuo šių 4,2 dolerio atskaičiuoja 1,7 dolerio ir šią sumą vadina „saugaus važiavimo mokesčiu“. Vairuotojui ji palieka 2,5 dolerio. Tuomet „Uber“ dar pasiima sau standartinius 20 proc., taigi vairuotojui lieka mažiau negu pusė užmokesčio už kelionę – 2 doleriai (1,8 euro). Bet koks vairuotojui liekantis pelnas geriausiu atveju tampa mikroskopinis.
Keleivis, vargu, ar paliks arbatpinigių, nes mažai jų turi grynųjų pinigų, o papildomai atsilyginti vairuotojui per programėlę yra neįmanoma.
Ilgos kelionės kelia kitokių rūpesčių. Jei ilgai kelionei pasirinkote „Uber“, jums gali atrodyti, kad vairuotojas apsidžiaugs. Nuvažiuoti iš Dalaso į Fort Vortą paprastai kainuoja maždaug 40 dolerių (36 eurus) – tai kur kas pigiau, negu važiuojant taksi. Tačiau jei paklaustumėt „Uber“ vairuotojo, ar jam patinka iškvietimai ilgoms kelionėms, jis atsakytų, kad kelionės kaina nėra jos verta. Daugelis „Uber“ vairuotojų važinėja netoli savo namų ar darbovietės, gaudami šiek tiek papildomų pajamų.
Štai vienas vyrukas, su kuriuo teko važiuoti kelis kartus, iš šių pajamų nusipirko namų kiną. Tačiau kai vairuotojui tenka važiuoti į Fort Vortą, grįždamas atgal jis yra priverstas išsijungti šią programėlę. Tai reiškia, kad jis praranda mažiausiai 30 minučių, per kurias galėtų užsidirbti. Taip jis elgiasi dėl poros priežasčių.
Pirma, vairuotojai prieš paimdami keleivį negali matyti galutinio keleivių kelionės tikslo. Net jei keleivis įrašė jį savo programėlėje, vairuotojas nežino, kur jis važiuos, kol nenuspaudžia važiavimo pradžios mygtuko savo paties programėlėje.
Antra, jei vairuotojas atmes pernelyg daug iškvietimų, jis gali būti visam laikui išmestas iš šios paslaugos. Be to, keleiviai ir vėl vargu ar paliks arbatpinigių.
„Uber“ sukėlė važinėjimo po Dalasą be savo automobilio revoliuciją. Tačiau ką daryti, kai „Uber“, regis, yra pasiryžusi atimti paskutinį skatiką iš savo vairuotojų, kurie, beje, nėra priversti dirbti vien tik „Uber“? Galbūt mums visiems reikėtų pereiti prie „Lyft“?
„Lyft“ paslauga veikia taip pat, kaip ir „Uber“. Atsidarai programėlę, išsikvieti automobilį ir jis atvažiuoja gana greitai. „Lyft“ įkainiai yra mažesni negu Dalaso taksi įmonių, bet šiek tiek didesni negu „Uber“: 90, o ne 85 centai už vieną mylią ir 15, o ne 10 centų už minutę.
Pagrindinė priežastis, kodėl vairuotojus traukia pereiti prie „Lyft“, yra ta, kad ši paslauga leidžia palikti vairuotojui arbatpinigių per pačią programėlę, jei, pavyzdžiui, jūsų kelionė buvo itin trumpa ar itin ilga, jei jūsų draugas automobilyje elgėsi netinkamai, ar, tarkime, jūs buvote paimtas ne iš tos vietos, kurią iš pradžių nurodėte.
DELFI primena, kad nuo antradienio „Uber“ žvalgosi Lietuvoje ir ieško pirmųjų vairuotojų, kurie norėtų teikti pavėžėjimo paslaugą su bendrovės prekės ženklu. Kada vilniečiai ir miesto svečiai galės važiuoti su „Uber“ namo, dar nėra aišku.
Šiuo metu Lietuvos sostinėje „Uber“ atėjimui prieštarauja taksi bendrovių atstovai. Jie miesto merui Remigijui Šimašiui yra išsakę savo nuomonę, kad arba nori tokių pat sąlygų kaip „Uber“ vairuotojai, arba taksi sąlygas pritaikyti jiems.
