Antradienį bendrovė „Uber“ ir Vilniaus miesto savivaldybė apsikeitė pasirašytu pasitikėjimo memorandumu. Su bendrove „Uber“ susitarta, kad netrukus Vilniuje, pasinaudojant geriausia JAV ir Europos šalių rinkų praktika, pradės veikti bandomoji dalijimosi automobiliais programa.
„Vilniuje turi atsirasti nauja paslaugų kokybė, o Vilnius - tapti išmaniuoju miestu. Mes norime gero ir greito aptarnavimo, dalijimosi automobiliais paslaugų, mažėjančių transporto spūsčių. „Uber“ galėtų tapti alternatyva tradicinėms taksi paslaugoms sostinėje ir būti naudinga tiek vairuotojams, tiek keleiviams, tiek Vilniaus svečiams”, - savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
JAV San Franciske veiklą pradėjusi bendrovė „Uber“ kuria ir prižiūri programėlę, kuri leidžia išsikviesti laisvai samdomą vairuotoją su jo asmeniniu automobiliu. Vietoje tradicinio taksometro tokiuose automobiliuose kelionės kainą apskaičiuoja „Uber“ programėlė pagal palydovinės navigacijos duomenis. Bendrovė kruopščiai atrenka vairuotojus siekdama užtikrinti maksimalų keleivių ir eismo saugumą.
Susidomėjo Lietuva
Yra keletas priežasčių, kodėl bendrovė pradeda žvalgybas Lietuvoje: pirma, jų programėlės naudojimo statistika rodo, kad Vilniuje jau yra nemažas kiekis gyventojų ir turistų, kurie yra atsisiuntę bendrovės programėlę ir naudojasi „Uber“ paslaugomis, pavyzdžiui, keliaudami, antra, įmonės informacinių technologijų inžinierių komanda dirba Lietuvoje.
Bendrovė save vadina ne taksi verslo atstovais ir jų argumentas: įvyko išmaniųjų mobiliųjų technologijų revoliucija, kuri sudaro sąlygas kurtis kitokiam verslo modeliui nei taksi paslaugos. Esą dėl šių priežasčių pavėžėjimo paslaugai neturėtų būti taikomi tokie pat reikalavimai kaip taksi paslaugai, t.y. išmaniosios technologijos leidžia nustatyti, kur žmogus ar jį galinti pavėžėti automobilis yra, siųsti šiuos duomenis į palydovą, o iš jo – ir tiems, kam suteikta prieiga prie tokių duomenų.
„Tai nėra taksi verslas ir dėl to, kad visą laiką žinoma, kas įsėda į automobilį, tas žmogus yra užsiregistravęs vartotojas, žinomi jo asmens duomenys, nors šių duomenų vairuotojas nemato, bet tokį keleivį galima identifikuoti“, - dėstė A. Lobovas.
Ar be naujos, šiai paslaugai sukurtos, reguliavimo sistemos „Uber“ pavyks pradėti veiklą Vilniuje – lieka neaišku.
„Dabar yra sunku pasakyti, dėl to mes negalime tiksliai įvardinti kokią veiklą čia pradedame, tačiau svarbu prisiminti, kad mes turime daug skirtingų paslaugų skirtingose rinkose ir vienas iš pasiruošimo būdų yra vietos rinkos analizė, kurią darome, - sakė A. Lobovas. - Tikimės, kad artimiausiu metu turėsime daugiau informacijos.“
Pasak jo, pavėžėjimo paslauga skiriasi nuo taksi paslaugos ir tuo, kad bendrovės vairuotojai nestoja stabdomi gatvėje, taip pat jų atvykimo laiko negalima rezervuoti iš anksto.
Prieš pradėdamas dirbti vairuotoju „Uber“ asmuo turi pateikti informaciją apie save: jis negali turėti teistumo, būti baustas už greičio viršijimą ar vairavimą išgėrus, taip pat turi vairuoti techniškai tvarkingą ir apdraustą automobilį. Bendrovės specialistai, prieš priimdami vairuotoją dirbti su juo pasikalba, apžiūri automobilį, priima dokumentus. Vienas vairuotojas gali vairuoti ir daugiau nei vieną automobilį, tačiau juos taip pat turi apžiūrėti ir patikrinti bendrovės specialistai, kad jis atitiktų išvaizdos ir amžiaus kriterijus. Kas kartą važiuodamas dirbti, asmuo turėtų nurodyti, kokiu automobiliu važinėja tą dieną.
Keleivis, kviesdamas „Uber“ automobilį, gali susisiekti su vairuotoju per bendrovės sistemą jam neatskleisdamas savo mobilaus telefono numerio, taip pat sulaukia duomenų apie vairuotoją: pamato jo nuotrauką ir vardą, vairuojamo automobilio prekės ženklą ir valstybinį numerį.
Paklaustas, kiek automobilių bendrovė norėtų turėti Vilniuje, pasak jo, tai dar sunku pasakyti, be to, ir automobilių darbo apimtis nėra vienoda, tad svarbiausia yra norima suteikti paslauga, kurios tikslas - pavėžėjimas 24 valandas per parą bet kurioje Vilniaus miesto vietoje, kai automobilis atvažiuoja per greičiau nei 5 minutes.
„Tai reiškia, kad mes turime turėti pakankamai prisijungusių prie platformos vairuotojų, kurie dirbtų pakankamą valandų skaičių“, - sakė pašnekovas.
Taksi verslo atstovai: atveriame Pandoros skrynią
Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas „Uber“ atėjimą į Lietuvą vertina kaip Pandoros skrynios atvėrimą.
„Tokio dalyko kaip taksi nebeliks, arba iš esamų liks ne daugiau 10 proc. Nebūtinai visi persės į „Uber“, tuoj pat atsiras „Tuber“, „Juber“ ir dar kažkas. Manau, kad atsiras dar kelios tokios pat bendrovės“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, jei atsiras galimybė taksi paslaugai naudoti paprastą automobilį, be taksometrų, be taksi numerių, be licencijos ir papildomų draudimo, iš esmės sumažėja paslaugos teikimo sąnaudos.
„Taksi automobiliui vien civilinės atsakomybės draudimas kainuoja tris kartus daugiau nei paprastam automobiliui su baltais numeriais, techninė apžiūra turi vykti kas 6 mėnesius, o ne kas 2 metus, vykdoma apskaita, turi būti laikomasi metrologijos“, - vardijo R. Kriukovas.
Jis sako, kad kiltų chaosas.
„Jeigu vieniems galima, kodėl kitiems negalima? Gerai, dabar išnaikino mikriukus, tai dabar galima susikurti programėlę ir vežioti sau keleivius iš Stoties į Santariškes, iš Vilniaus į Kauną ir panašiai“, - kalbėjo R. Kriukovas.
Pašnekovas pripažino, kad ir dabar taksi versle yra problemų: dalis vairuotojų yra šešėlyje, tačiau, jo nuomone, leisti dirbti nelicencijuojamai – ne sprendimas.
„Kai nori, su šešėliniu taksi verslu kovoja ir tuomet pasijaučia, kad nelegaliai dirbančių sumažėja. Bet kol kas mes matome, kad kovoja tik Mokesčių inspekcija, kuri prieš pusmetį juos labai stipriai gaudė ir šešėlis sumažėjo“, - sakė R. Kriukovas.
Vilniuje veikiančios automobilių dalinimosi paslaugos „CityBee“ atstovai laikosi kitokios nuomonės: Vilniaus miesto sprendimas ir pasirašytas memorandumas propaguoti automobilių dalinimosi paslaugas yra sveikintinas žingsnis.
„Šiuolaikinių miestų transporto sistemos jau neįsivaizduojamos be dalinimosi automobiliais paslaugų. Tokias sistemas turi didžiosios Europos sostinės, tokios kaip Berlynas, Paryžius, Roma, Londonas ir kitos. Vilnius jau turi automobilių dalinimosi paslaugą „CityBee“, o atėjus „Uber“ vilniečiai ir sostinės svečiai turės dar daugiau galimybių rinktis tą keliavimo po miestą būdą, kuris konkrečiu metu bus patogiausias. Geriau išvystytos transporto alternatyvos reiškia, kad gyventojams rečiau reikia rinktis nuosavą automobilį – taigi mažėja spūstys keliuose, mąžta parkavimo problemos miesto centre. Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad vienas automobilių dalinimosi paslaugos automobilis pakeičia net iki 12 nuosavų automobilių, taip pat paskatina viešojo transporto naudojimą“, – teigė „CityBee“ paslaugos vadovas Aurimas Drūtys.
Vilniuje dar yra trukdžių
„Mes sutarėme, kad jie atsiųs kai kuriuos dalykus, kuriuos dar reikia patvarkyti. Daugeliu atveju, tai yra ne savivaldybės, o daugiau nacionaliniai dalykai. Kiek apsitarėme, tai, ko gero, netrukdytų Vilniuje vykdyti pilotinį projektą, o tuomet derinti reguliacinius dalykus“, – yra sakęs R. Šimašius.
Jis tikino, kad dėl reikiamų teisės aktų pakeitimų esą bus kalbamasi ir su Vyriausybe. Šiam verslui, Vilniaus vadovo teigimu, kol kas kliudo „saugumo, techninio lygio išlaikymo ir atsakomybės“ reglamentavimas Lietuvoje, pavyzdžiui, prievolė teikiant taksi paslaugas turėti plafoną, taksometrą, geltonos spalvos numerį, būti išlaikius specialų egzaminą.
Meras yra sakęs, kad „Uber“ išsiskiria skaidria apmokėjimo už kelionę sistema.
„Kas labiausiai krenta į akis, tai „Uber“ ir panašių kompanijų principas, kad atsiskaitoma be grynųjų, o per mobilų telefoną ir kelionės kaina yra žinoma iš anksto pagal GPS, elektroninių žemėlapių metodikas. Tai žymiai pažangesnė technologija, nei taksometrų, siekiant išvengti klientų apgaudinėjimo“, – taksi alternatyvos veikimo principus pristatė meras.
R.Šimašiaus nuomone, naujo paslaugų teikėjo atėjimas į sostinės rinką būtų naudingas tiek vairuotojams, tiek keleiviams, Vilniaus svečiams, tačiau šiam verslui esą nebūtų teikiama jokių prioritetų.
Dėl „Uber“ veiklos šiemet vyko dideli taksi vairuotojų protestai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Kolumbijoje, Kinijoje. Mobili aplikacija dėl nesąžiningos konkurencijos ir trūkstamų leidimų buvo uždrausta Ispanijoje, dėl incidentų su keleiviais – Indijos sostinėje Delyje.
Dirba Estijoje ir Lenkijoje
Bendrovė jau tiekia paslaugas Estijos sostinėje Taline, taip pat keliose Lenkijos miestuose, pavyzdžiui, Varšuvoje, Krokuvoje.
„Kalbant apie sprendimą pradėti verslą Estijoje, reikia priminti, kad Estija yra žinoma dėl savo technologinės pažangos: dėl e-rezidento projekto, elektroninio balsavimo, „Skype“, daugiausiai startuolių tenkančima vienam žmogui ir taip toliau. Taigi, mes pajutome, kad tokią technologinę pažangą padaręs miestas būtų puiki vieta „Uber“ paslaugoms“, - kalbėjo A. Lobovas.
Jis pasakojo, kad Taline šiuo metu derinami reikalavimai bendrovės paslaugų teikimui ir neseniai buvo sutarta dėl bendradarbiavimo su Mokesčių inspekcija kuriant bendrą platformą, kuri leis patogiau deklaruoti gaunamas pajamas. Pasak jo, šia platforma galėtų naudotis ir nuomos paslaugų teikėjai.
Kol kas bendrovė neturi konkrečių planų, kada žengtų į Rygą, tačiau jos atstovas sako, kad įmonė norėtų dirbti visose Europos sostinėse, taip pat šalių didmiesčiuose.
Kaip veikia „Uber“
„Uber“ automobilio iškvietimas vyksta tokiu principu: klientas telefone naudoja bendrovės programėlę, kurioje pasirenka automobilį ir paspaudžia jo iškvietimo mygtuką, signalas keliauja į vairuotojo telefoną ir yra siunčiamas apie 15 sekundžių, per kurias vairuotojas turi jį priimti.
Programėlė leidžia matyti, koks yra artimiausio „Uber“ vairuotojo atstumas nuo žmogaus buvimo vietos ir prognozuoja ne tik laiką, kada vairuotojas privažiuotų, bet ir galutinę kelionės kainą.
„Kelionės metu jūs savo programėlėje taip pat matysite kelionės maršrutą, o kelionės pabaigoje jums parodoma kelionės kaina ir jūs įvertinate kelionę balais“, - kalbėjo A. Lobovas.
Vairuotojai, kurie papildomai dirba vairuotojais „Uber“ šia veikla gali užsiimti tiek, kiek nori, t. y., jie neįsipareigoja dirbti konkretų valandų skaičių. Bendrovės darbuotojų apklausa parodė, kad 91 proc. vairuotojų nurodė, kad paslaugą tiekia norėdami papildomai užsidirbti, 85 proc. tai daro norėdami turėti lankstų darbo grafiką ir galėdami derinti šeimą ir darbą, o 87 proc. - dėl to, kad nori būti savo pačių viršininkais.
„Vienas mūsų partnerių ir vairuotojų Lenkijoje griežia pirmąją violončele Lenkijos simfoniniame orkestre ir, veikiausiai, jis yra nepaprastai geras violončelininkas, jei pasiekė šį lygį, tačiau, deja, uždirbamų pajamų jam nepakanka, tačiau jis nori griežti toliau. Taigi „Uber“ jam leidžia papildomai užsidirbti naudojant savo automobilį“, - pavyzdį pateikia jis.
Po kelionės kiekvienas vairuotojas sulaukia klientų vertinimo.
„Matome, kad vairuotojai, kurie ateina dirbti į „Uber“ iš taksi sektoriaus nustemba pamatę savo veiklos įvertinimus, nes iki šiol niekas jų nėra vertinęs. Pavyzdžiui, žmogui gali patikti vairuotojo muzikinis skonis ir tai, kad jis paklausė, kokia temperatūra patiktų keleiviui kelionės metu, bet nepatiko, kad vairuotojas nepaklausė, kokiu maršrutu keleivis norėtų vykti. Taigi kitą kartą vairuotojai apie tai žino, - sako jis. - Reitingas daro ir psichologinį poveikį. Jei pirmiausia vairuotojas jį vertina skeptiškai ir sako, kad jam jis nerūpi, tačiau kai jam pasako, kad jo vidutinis reitingas yra 4,6, žmogui kyla klausimų, kodėl ne 4,7?”
Bendrovės vairuotojai daugiausiai gali sulaukti 5 balų įvertinimo. Įdomu tai, kad Estijos sostinėje Taline jie buvo vertinami itin gerai ir vidutinis vairuotojų reitingas siekė 4,9 proc.
Jei vairuotojų reitingas krenta žemiau nei 4,6, su vairuotoju yra pasikalbama. Jeigu reitingas lieka žemu, su vairuotojais yra atsisveikinama.
Bendrovė siūlo ir daugiau paslaugų klientams, pavyzdžiui, keliaujantys su „Uber“ gali kelionės sąskaitą apmokėti per pusę, jei jie abu yra „Uber“ klientai ir turi susikūrę savo sąskaitas.
Bendrovė veiklą pradėjo 2010 m. San Franciske, o 2011 m. jau pradėjo plėtrą Europoje, pirmuoju pasirinktu miestu buvo Paryžius. Šiuo metu bendrovė dirba 344 miestuose, 63 valstybėse, iš kurių 21 – Europoje.
