Graikija neatsiskaitė su Tarptautiniu valiutos fondu ir bando su kreditoriais derėtis toliau

Kaip buvo neabejota, Graikija vakar nepervedė 1,5 mlrd. eurų viršijančio skolos mokėjimo ir tapo pirmąja išsivysčiusia šalimi, laiku neatsiskaičiusia su Tarptautiniu valiutos fondu. Graikijos finansų ministras antradienį kreipėsi į Euro grupės vadovą su nauju planu, kuris užtikrintų, kad artimiausius dvejus metus būtų patenkinti šalies finansiniai poreikiai. Skelbiama ir tai, kad paskutinės minutės Graikijos vyriausybės pasiūlyme neatsižvelgiama į kreditorių reikalavimus, todėl tikėtis proveržio šiandien vyksiančioje euro zonos šalių finansų ministrų telefoninėje konferencijoje sudėtinga. Vokietijos kanclerė Graikijos ministrui pirmininkui pareiškė, kad derėtis, iki bus aiškūs sekmadienį vyksiančio referendumo rezultatai, nėra dėl ko. Šiandien į posėdį dėl ELA programos taikymo Graikijai renkasi ir Europos centrinio banko (ECB) Valdančioji taryba.

Antradienį Senojo žemyno akcijų rinkose išliko slogios nuotaikos (EURO STOXX -1,29 proc., Vokietijos DAX -1,25 proc., Prancūzijos CAC 40 -1,63 proc.), tačiau šįryt teigiamos pagrindinių akcijų indeksų ateities sandorių vertės žada nežymius pragiedrulius. Vakar plačiose ribose (nuo 1,1130 iki 1,1240) svyravęs EUR/USD kursas vis dėlto smuko 0,79 proc. (šįryt 1 EUR: 1,1128 USD). Dešimties metų trukmės Vokietijos vyriausybių obligacijų pajamingumas laikosi arti 0,78 proc. ribos. Vakar paskelbta euro zonos makroekonominė informacija atitiko lūkesčius. Gegužę nedarbo lygis regione išliko stabilus (11,1 proc.), o metinė vartojimo kainų infliacija birželį kiek smuktelėjo (0,2 proc.).

Akcijų rinkoje kitapus Atlanto antradienį vyravo santūrus optimizmas (S&P 500 +0,27 proc., DOW JONES +0,13 proc., NASDAQ +0,57 proc.). Vakar paaiškėjo, kad amerikiečių pasitikėjimas ekonomika ir savo finansais stiprėja. Konferencijų tarybos apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį kilo gerokai pralenkdamas prognozes (101,4 punkto, palyginti su 94,6 punkto gegužę). Svarbios JAV makroekonominės informacijos sulauksime ir artimiausiomis dienomis. Šiandien skelbiamas ISM gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis (tikimasi ūgtelėjimo iki 53,2 punkto) ir „ADP Inc.“ užimtųjų pokyčio prognozė (218 tūkst.), o jau rytoj rinkos dalyvių (ir Federalinės rezervų sistemos) dėmesys bus sutelktas į naujus JAV darbo rinkos duomenis.

Pagrindiniai Azijos akcijų indeksai trečiadienį vienos krypties neįgauna (09:35 Lietuvos laiku Japonijos NIKKEI 225 +0,46 proc., Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -2,35 proc., Honkongo HANG SENG +1,09 proc.). Šįryt paaiškėjo, kad banko HSBC apskaičiuojamas Kinijos gamybos sektoriaus pasitikėjimo rodiklis birželį smuktelėjo iki 49,4 punkto, taigi žemiau 50 punktų ribos, žyminčios nuosmukį, išlieka jau 4 mėnesius iš eilės.

Baltijos šalių biržose investuotojai buvo pasyvūs (OMXV -0,02 proc., OMXT +0,64 proc., OMXBB +0,28 procento). Aukštesnę riziką toleruojantys investuotojai jau pradeda naudotis proga įsigyti pirmadienį smarkiai pigusių akcijų ir taip pristabdo dar didesnę kainų korekciją. Vilniaus biržoje tai geriausiai iliustruoja prekyba „Grigiškių“ (+0,86 proc.) akcijoms, kur didelė akcijų pasiūla nesutrukdė joms pabrangti. Pranešimas apie „City Service“ prijungimą prie „City Service EU“ investuotojų dėmesio nesulaukė – biržoje sudaryti tik 4 sandoriai, o bendra apyvarta neviršijo 4 tūkst. eurų. Kol kas naujoji bendrovė bus listinguojama Vilniaus biržoje, o tai reiškia, kad siūlymas supirkti akcijas dar nebus skelbiamas. Pirmadienį labiausiai pigo Estijos bendrovių akcijos, todėl vakar jų kainos ir kilo daugiausiai. „Tallink Grupp“ brango 0,69 proc., „Merko Ehitus“ ir „Silvano Fashion Group“ kilo atitinkamai 0,60 ir 1,54 procento. Šiandien birželio mėnesio informaciją apie pardavimus planuoja skelbti „Apranga“ ir „Baltika“, o „Tallink Grupp“ praėjusio mėnesio perkėlimų rezultatą turėtų paskelbti iki penktadienio vakaro.