A. Maliauskaitė-Embrektė. Viešųjų įstaigų vadovų atšaukimo tvarka – kitokia nei bendrovių vadovų

 (11)
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės Dovilės Šakalienės atšaukimo iš instituto vadovės pareigų bei susiję komentarai dėl bendrovių vadovų atsakomybės ir atšaukimo absoliutumo.
Aušra Maliauskaitė
Aušra Maliauskaitė
© R. Šeškaičio nuotr.

Iš tiesų tiek taikomais teisės aktais nustatyta, tiek Lietuvos teismai ne kartą yra pasisakę apie bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu.

Nuo bendrovės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui paprastai suteikiami platūs įgaliojimai veikti bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas tam tikra apimtimi disponuoti bendrovės turtu.

Vadovo reikšmė bei svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų. Tačiau, viešųjų įstaigų atžvilgiu, kasacinis teismas yra pasisakęs kitaip. Manytina, jog viešosios įstaigos vadovui, skirtingai nei akcinės bendrovės vadovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas.
Aušra Maliauskaitė-Embrektė

Viešosios įstaigos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, taip pat viešosios įstaigos ir jos steigėjų (dalininkų) specifinis bruožas – pelno nesiekimas – išskiria šiuos juridinius asmenis ir jų dalyvius iš juridinių asmenų ir jų dalyvių rūšių, kuriems būdingas pelno siekimas, pavyzdžiui, akcinių bendrovių ir akcininkų.

Dėl to viešosios įstaigos vadovo darbo santykių atsiradimas negali būti grindžiamas fiduciarinių (pavedimo) teisinių santykių atsiradimu, kurie būdingi pelno siekiančių juridinių asmenų ir jų vadovų santykiams, o atleidimas – jų nutrūkimu. Kita vertus, šis motyvas nepaneigia viešosios įstaigos vadovui keliamų aukštų lojalumo, rūpestingumo, atidumo, sąžiningumo, kvalifikacijos ir pan. reikalavimų.

Viešųjų įstaigų įstatyme nenustatyti darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindai, o tik įvardytas viešosios įstaigos organas, turintis kompetenciją spręsti dėl darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo, bei įgaliotas asmuo, kuriam suteikiama teisė įforminti darbo sutarties nutraukimą.

Specialieji teisės aktai, reglamentuojantys viešųjų įstaigų ir jų vadovų teisinį statusą bei tarpusavio santykius, nenustato specialių darbo sutarties su viešosios įstaigos vadovu nutraukimo pagrindų, tad viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji Darbo kodekse nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai.

Teisės aktai viešosios įstaigos visuotiniam dalininkų susirinkimui nesuteikia absoliučios teisės nutraukti darbo sutartį su šios įstaigos vadovu.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Darbo kodeksu, neleidžiama taikyti pagal analogiją specialiųjų teisės normų, nustatančių bendrųjų taisyklių išimtis.

Tad manytina, kad viešosios įstaigos vadovo atleidimui iš darbo negali būti pagal įstatymo ar teisės analogiją taikomi kituose įstatymuose nustatyti specialūs darbo sutarties nutraukimo pagrindai (pavyzdžiui, nustatyti Akcinių bendrovių įstatyme).

Taigi viešosios įstaigos ir jos vadovo statuso teisinis reglamentavimas teikia pagrindą konstatuoti, kad ginčui dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo iš darbo pagrindų ta kasacinio teismo praktika, kuri suformuota bylose dėl akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) vadovų atleidimo, nėra absoliučiai privaloma ir nekvestionuojama.

Pasikeitus teisinei bazei, 2016 m. viduryje ši nuomonė tapo nebeaktuali.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nuomonės

L. Jurkonis. Šešėline būsto nuoma valstybė nesidomi (42)

Nekilnojamojo turto nuomos rinka vis dar šešėlyje, ir tą dar kartą paliudijo praėjusią savaitę paskelbtas Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų asociacijos tyrimas, nustatęs, kad apie pusę apklaustųjų nelinkę vykdyti mokestinių prievolių.

R. Grajauskas. Gyventojų galimybės įsigyti būstą – rekordiškai aukštos, išsinuomoti – žemos (5)

Būsto kainos Lietuvoje ir toliau auga, tačiau augimas išlieka nuosaikus, o kalbėti apie burbulą nėra jokio pagrindo.

J. Valatkaitė. Naujasis Darbo kodeksas įtvirtina naują darbdavių gynybos būdą – lokautą (51)

Rugsėjo 14 d. priimtas naujasis Darbo kodeksas įneša daug naujovių, viena jų – lokauto įtvirtinimas, kuris anksčiau Lietuvoje nebuvo reglamentuotas.

R. Petravičius. Naujasis Darbo kodeksas – dosnesnis darbuotojams nei Estijos ar Latvijos įstatymai (27)

Pagal naujausią „IBM Global Location Trends 2016“ ataskaitą Lietuva užima 10 vietą pasaulyje pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas sukurti darbo vietas milijonui gyventojų.

V. Viešūnaitė. Naujas Darbo kodeksas: teks peržvelgti nekonkuravimo susitarimus

Tikrą audrą visuomenėje sukėlusiame naujajame Darbo kodekse įvirtintas iki šiol tik teismų praktikoje plėtotas su darbuotojais sudaromų nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimų reglamentavimas bei tam tikri pokyčiai, dėl kurių jau turintiems konfidencialumo ir/ar nekonkuravimo susitarimus gali tekti juos koreguoti ar sudaryti iš naujo.