Rizikuoti norinčiųjų nedaug
Atsigaunantį optimizmą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje liudija ir vis augantis dalyvių skaičius didžiausioje NT parodoje. Šiemet jis viršijo 20 tūkstančių. Daugiau atsigavimo nuotaikų justi iš tų investuotojų ir plėtotojų, kurie niekada nebuvo nusitaikę į didžiausius sandorius. Tie, kurie ieško garantuotos grąžos ir didelio pelno, labiausiai susidomėję didžiausiais stipriausios ekonomikos miestais – pirmiausia Londonu, Miunchenu, Berlynu.
Į provokuojamą klausimą, kur investuotų laisvą milijoną dolerių, vienoje iš diskusijų beveik visi dalyviai, daugiausia dirbantys investiciniams fondams ir bankams, rinkosi didžiuosius Europos miestus, dalis buvo linkę dalį pinigų patikėti JAV rinkai. Tai atspindi ir bendras investuotojų nuotaikas – norinčiųjų rizikuoti ne tiek ir daug.
„Neįtikinsi jokio investuotojo eiti ten, kur nėra ilgalaikio skolinimo“, – situaciją komentavo „Europa Capital Partner LLP“ vykdomasis direktorius Timas Normanas.
Tačiau ekonomistai nusiteikę kur kas optimistiškiau. Jurgenas Starkas, buvęs Europos centrinio banko valdybos narys, įsitikinęs, kad NT rinka atsigaus kitais metais. Dar didesnis atsigavimas bus matyti 2015-aisiais.
Oksfordo universiteto teikiamoje ekonomikos apžvalgoje rašoma, kad didesnis NT rinkos atsigavimas prasidės jau netrukus. O greičiausiai augantys miestai bus tie, kurie geba pasiimti naudos iš augančios ir atsigaunančios pasaulio ekonomikos, mažai priklausantys nuo vidaus paklausos. Vakarų Europoje labiausiai seksis Londonui, Stokholmui ir Miunchenui, kurių kiekvieno eksporto rodikliai yra puikūs ir prekių, ir paslaugų sektoriuose.
Tačiau verslininkai atsargumo dar nepraradę ir toliau sau pažįstamų rinkų dauguma nelinkę dairytis. Dalis jų labai pozityviai nusiteikę dėl JAV rinkos, drąsesnis dairosi į Rusiją ar Kiniją. Dar kiti tvirtina, kad rizikos galima rasti ir Europoje, ypač pietinėse šalyse.
Daug dėmesio Rusijai ir Turkijai
Mažmeniniame Europos sektoriuje svarbiausi augimo varikliai bus Rytuose – Turkijoje ir Rusijoje. Tai didžiausios rinkos vidutinės trukmės laikotarpiu. Turkija svarbi savo ekonomikos rodikliais, augančia demografija ir vis dar sparčia urbanizacija – per artimiausią dešimtmetį čia planuojama pastatyti per 6,5 mln. naujų būstų.
Dvidešimt metų nuo gyventojų mažėjimo kentėjusi Rusija šiandien jų skaičių augina didžiuosiuose miestuose. Todėl mažmeninės prekybos rinka, specialistų tvirtinimu, gali būti viena gyvybingiausių Europoje.
Svarbiausia – daugiafunkciškumas
Kalbėdami apie miestų bei projektų sėkmę ir investuotojai, ir miestų šeimininkai pabrėžia du dalykus – daugiafunkciškumą ir demografinius rodiklius. Daugiafunkciškumą – pirmiausia kaip bet kurio projekto gyvybingumo laidą. Šalia biurų pastatų reikalingi restoranai, parduotuvės, gyvenamieji namai, vaikų darželiai, kad kvartalas nemirtų bet kuriuo paros metu. O gyvybė garantuoja pajamas ir rajono patrauklumą.
Dar viena naujovė, apie kurią buvo kalbama Kanuose – besikeičianti susitikimo vietos koncepcija. Tai nebėra tik restoranai ar kavinės, viešbučių konferencijų salės. Kai kurie miestai, tarp jų ir Norvegijos sostinė Oslas, plėsdami viešąsias erdves kuria bibliotekas, kuriose lankytojai galėtų naudotis susitikimų kambariais, kavinėmis ar tiesiog bendravimo erdvėmis, kur būtų teikiamos atskiros paslaugos.
Daugiafunkciškumą Norvegijos sostinėje gerai įprasmina ir Operos ir baleto teatras, nuo kurio stogo įrengtos slidinėjimo trasos. „Visi nori gyventi gerai suplanuotame mieste, ypač jei nuo Operos ir baleto teatro stogo galima slidinėti“, – juokavo Oslo meras Stianas Bergeris Røslandas, kurio valdomas miestas kasmet paauga po maždaug 15 tūkst. gyventojų. Meras S. Røslandas pastebėjo, kad į miestą grįžta šeimos. Kitaip negu galvota anksčiau, žmonės nenori gyventi užmiestyje. Grįžta ten, kur gerai suplanuotas gyvenimas.
Kad daugiafunkciškumas yra vienas svarbiausių sėkmingos miesto plėtros faktorių, sutiko ir vienas Hagos miesto vadovų. Daugiafunkciškumas, kai šalia biurų vyktų ir viešas gyvenimas, būtų privačių erdvių, geras susisiekimas – kai pervažiavimas iš vienos vietos į kitą nebūtų pusės dienos žygis, gyventojų skaičiaus augimas, būtinybė pritraukti talentų ir investicijų, gebėjimas išsaugoti istorinį miesto paveldą ir naujas statybas – tokius sėkmingus miestų plėtros veiksnius vardijo Hagos miesto plėtros ir ekonomikos departamento vadovas Leonardas H. Kokas.
Sausakimšą klausytojų salę surinkęs Londono meras Borisas Johnsonas įsitikinęs, kad ne vyriausybės, o atskiri miestai yra naujieji ekonomikos varikliai. Didžiosios Britanijos sostinėje per artimiausius porą metų turėtų atsirasti vietos Venecija – Karališkojoje Viktorijos prieplaukoje dvidešimties hektarų teritorija turėtų virsti daugiafunkciu kvartalu. „Yra pakankamai potencialo, kad ji taptų viena populiariausių vietų. Tai Londono akvatorijai suteiktų antrą kvėpavimą, prikeltų ją naujam gyvenimui“ – kalbėjo B. Johnsonas.
Karališkoji Viktorijos prieplauka yra viena trijų prieplaukų Rytų Londone. Jų atnaujinimo projektai yra dalis mero vykdomos sostinėje jaučiamo būsto stygiaus mažinimo programos. Planuojama, kad naujasis rajonas su sostine bus sujungtas naujais viadukais ir keltuvais. Naujasis kvartalas Rytų Londone atsiras dviejų šimtų hektarų teritorijoje – ji buvo išvalyta ir sutvarkyta statant olimpinėms žaidynėms skirtą stadioną ir būstus, reikalingus dalyviams apgyvendinti. Londono Venecijos darbai turėtų prasidėti jau šią vasarą.
Lietuva prisistatė po pertraukos
Lietuva po kelerių metų pertraukos šiemet vėl prisistatė Kanuose su Vilniaus, Klaipėdos ir Druskininkų savivaldybėmis. Savo projektus atvežė ir kelios įmonės. Daugiausia projektų investuotojams siūlė Vilnius: tramvajų, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę miesto centre, Architektūros parką, nuosavas oro linijas, didžiulį kultūros centrą ir stadioną. Uostamiestis nori pritraukti investicijų plaukimo baseino statyboms, Pilies kompleksui atnaujinti. Druskininkai investicijų ieško sanatorijų ir buvusios ligoninės rekonstrukcijoms.
