Ar gali statybos daugiabučio kieme vykti nuo 6 ryto?

 (51)
Gyvenamųjų namų teritorijoje ramybės laikas darbo dienomis yra nuo 22 val. iki 7 val., tad statybininkai negali darbo pradėti anksčiau nei 7 val. ryto. Taip sako Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henryk Surovič. Vis dėlto, statybų sukeliamas triukšmas – ne didžiausia miesto gyventojų problema.
© DELFI (M.Ažušilio nuotr.)


Savanorių prospekte, Vilniuje, gyvenantis LRT RADIJO klausytojas skundžiasi, kad statybų darbai daugiabučio kieme prasideda 6 val. ryto, kai žmonės dar miega. Iš pradžių apsidžiaugęs, kad apleistoje vietoje išaugs trys nauji namai, o aplinka bus sutvarkyta, dabar klausytojas tikina, kad statybos darbai ne tik erzina, bet ir trukdo.

Statyba vyksta prie gyvenamųjų namų, tiesiog už kelių dešimčių metrų, o darbą statybininkai pradeda 6 val. ryto. Tik įsivaizduokit: tylus vasaros rytas ir staiga – darbininkas kala plaktuku. Gal ir nestipriai, bet mūsų namai taip arti, kad atrodo, jog kažkas tyčia pradėjo daužyti tavo skardinę palangę. Juk daugumos langai dabar, kai taip karšta, atidaryti pernakt. O kad ir koks būtų modernus bokštinis kranas, jo elektriniai varikliai ryto tyloje burzgia labai įkyriai. Ar statybų bendrovė taip anksti gali pradėti darbus taip arti gyvenamųjų namų?“ – teiraujasi klausytojas.

Statybų bendrovės, vykdančios darbus minėtoje vietoje, atstovas Renatas Kazlauskas sako, kad anksti darbai pradedami, nes statybininkai, norėdami laiku baigti darbus, dirba dvejomis pamainomis. 

„Anksti pradedame dirbti, nes turime įsipareigojimų užsakovams – per numatytą laiką turime padaryti sutartą projektą, todėl turime dirbti dviem pamainomis. Kaip ir minėjote, tos dvi pamainos ir dirba nuo 6 val. ryto iki 21 val. vakaro“, – aiškina jis.

Statybų laikas, R. Kazlausko teigimu, suderintas su darbų užsakovu, o savivaldybė apie darbo laiką informuota. Pašnekovas sutinka, kad tokiu ankstyvu metu būtų galima pagalvoti apie darbus, kurie nebūtų tokie triukšmingi, tačiau pastatas statomas iš monolitinio karkaso, tad statybų darbai – tikrai triukšmingi.

„Armatūrą reikia karpyti staklėmis, staklės burzgia, armatūra daužosi. Tų dalykų išvengti mes negalime, nes armatūros rišimas – nuolatinis dalykas. Jeigu nuvažiuotumėte į objektą ir pasižiūrėtumėte, ir dabar yra rišama perdangos armatūra“, – tikina R. Kazlauskas.

Statybų bendrovės atstovo teigimu, visiškai išvengti triukšmo – neįmanoma. „Po armatūros surišimo statomi klojiniai. Klojiniams statyti reikia naudoti ir tą patį plaktuką, ir perforatorių skylei gręžti. Norime žmonių atsiprašyti, kad sukeliame nepatogumų. Atsižvelgsime, bandysime svarstyti, kaip tą triukšmą sumažinti“, – žada pašnekovas.

Geriausias būdas mažinti triukšmą – riboti darbų laiką

Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius H. Surovič tikina, kad pareiškimų dėl statybų keliamų triukšmo nėra daug, o apie LRT RADIJO klausytojo minėtą atvejį iki šios dienos oficialiai niekas nebuvo pranešęs.

„Visos firmos, kurios vykdo statybas, turėtų laikytis taisyklių. Triukšmo prevencijos taisyklėse nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijoje ramybės laikas darbo dienomis yra nuo 22 iki 7 val., savaitgaliais – nuo 22 iki 9 val.“, – aiškina H. Surovič.

Taigi statybininkai darbą pradėti gali tik 7 val., o savaitgalį – 9 val. Be to, higienos normose numatyti triukšmo lygiai, tad statybų darbai jų neturi viršyti.

„Jei viršija, statybos įmonė gali būti nubausta. Jeigu žmonės kreipsis į mus, kad yra tokia problema (šiuo atveju iniciatyvą parodysime patys), paprašysime pamatuoti triukšmą. Jei triukšmas tikrai bus virš normos, įmonę galėsime patraukti į administracinę atsakomybę“, – tvirtina pašnekovas.

Saugaus miesto departamento direktorius pabrėžia, kad gyventojai, kuriems trukdo statybos keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į savivaldybę ar policiją, kaip gyventojui patogiau.

Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo valdybos vyriausiasis specialistas Valdas Uscila sako, kad nagrinėtas ir kitų valstybių teisinis statybos darbų reguliavimas.

„Atlikus anglakalbių valstybių teisės aktų analizę, nustatėme, kad paprastai taikomos statybos darbų ribojimo priemonės. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Kanadoje, Australijoje, statybos darbai leidžiami nuo 7–8 val. ryto iki 18–19 val. vakaro. Šeštadienį statybų darbo laikas yra kiek trumpesnis. Tokie darbai paprastai yra draudžiami sekmadieniais, švenčių dienomis“, – vardija specialistas. Jo teigimu,  efektyviausiais statybų triukšmo ribojimo metodas – riboti statybų laiką.

Triukšmas kainuoja ir valstybei

Vis dėlto didžiausią žalą žmogui daro ne statybų sukeliamas triukšmas. Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos teisę ir vykdo 2002 m. Europos Parlamento tarybos direktyvą dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo. Kas penkerius metus sudaromi didžiųjų miestų pagrindinių transporto infrastruktūrų triukšmo strateginiai žemėlapiai.

„Tie žemėlapiai leidžia modeliavimo būdu apskaičiuoti, kiek gyventojų, kokio triukšmo lygio yra veikiami. Tie triukšmo strateginio kartografavimo duomenys ir Pasaulio sveikatos organizacijos metodika leidžia apskaičiuoti preliminariai, kiek kasmet prarandama sveiko gyvenimo metų“, – tikina V. Uscila.

Didžiausią ligų naštą sukelia triukšmo lemiamas dirginimas arba miego trikdymas nakties metu. Per metus vilniečiai dėl transporto infrastruktūrų sukeliamo dirginimo kasmet praranda apie 1400 sveiko gyvenimo metų, dėl miego trikdymo nakties metu – apie 1300 sveiko gyvenimo metų.

„Triukšmas daro žalą, kuri atsispindi ligomis. Dėl jų patiriamos net ir valstybės išlaidos gydymui. Vieni sveiki gyvenimo metai vertinami 50–75 tūkst. eurų. Tai kartu yra ir valstybės našta“, – apie triukšmo žalą pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

„Lidl Lietuva" sudaryti taikos sutartį dėl buvusio policijos pastato (14)

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atidėjo administracinės bylos pagal UAB „Lidl Lietuva" skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nagrinėjimą.

Pasakė, kuriais mėnesiais pasitaiko pigesnių butų (99)

Kol kas tendencijų, kad būstas pradės pigti, nėra, bet sezoniniais rinkos svyravimais pasinaudojusiam gyventojui jį gali pavykti nusipirkti už mažesnę kainą, teigia išsamiausią Lietuvoje nekilnojamojo turto duomenų bazę valdančio Registrų centro direktoriaus pavaduotojas turto vertinimui Arvydas Bagdonavičius.

Butus perkantys gyventojai viršijo rekordą (235)

Augančios nekilnojamojo turto kainos neatbaidė nuosavame būste gyventi norinčių vilniečių. 2016 metais sostinėje pasiektas butų pardavimų rekordas – jų perleista 11 153. Tai yra 13,8 proc. daugiau nei 2015 metais.

Dalykai, kuriuos geriau žinoti, jei ketinate įsigyti būstą (41)

Pirkdami būstą, žmonės dažniausiai vertina jo kainą ir vietą, tačiau yra ir kitų aspektų, į kuriuos derėtų atkreipti dėmesį, – kai kurie jų gali netgi padėti sumažinti būsto kainą.

Sklypo savininkas prabilo apie valstybinį reketą (48)

Žemės mokestis už sklypą priklauso nuo jo vertės. Tačiau sąžiningai nusipirkus žemės gali paaiškėti, kad mokestis už ją bus skaičiuojamas nuo kur kas didesnės sumos, nei sumokėjote pardavėjui. O jeigu nepatinka vertinimas, už kurį sumokėta visų pinigais, už individualų vertinimą dar kartą teks mokėti iš savo kišenės.