Tikriausiai nieko nenustebinsiu sakydama, kad kas vienam yra brangu, kitam taip gali nepasirodyti, todėl prieš skaitant toliau kiekvienas kainas turėtų vertinti pagal savo supratimą ir galimybes.
Nori į paplūdimį – mokėk
Prieš ruošiantis į kelionę pasidomėjus daug kur buvo teigiama, kad Meksikoje kainos tikrai mažesnės nei pas mus, Lietuvoje, tačiau atvykus mums realybė pasirodė kiek kitokia.
Pirmiausia, tik atskridus į Kankuną, reikia pasiruošti taksi vežėjų medžioklei. Tik medžiosite ne jūs. Štai vos už keliolikos minučių kelionę taksi būsite prašomi 800 pesų arba 44 Eur. Gera žinia ta, kad čia veikia „Uber“, tiesa, čia irgi yra niuansų, nes galite būti paprašyti primokėti.
Ieškant aukštesnės vidutinės klasės viešbučio Kankuno regione nakčiai teks pakloti kiek daug nei 100 Eur dviem su pusryčiais, tačiau tokiuose jau galima tikėtis ir baseino.
Norintiems apsistoti pigiau ir paprasčiau, variantų rasti taip pat įmanoma. Žinoma, reikia suprasti, kad tokiose turistinėse vietose, kaip Kankunas ar Tulumas, jos bus greičiau užpildytos, o apgyvendinimas bus paprastesnis, toliau nuo centro ar pakrantės, gali būti sunkiau nusigauti į norimas aplankyti vietas.
Kalbant apie pastarąsias, nereikia turėti vilties, kad į visus į paplūdimius pateksite nemokamai.
Mus nustebino, kad beveik pagal visą pakrantę yra įsikūrę vadinami „Beach club“, kurie lyg niekur nieko apmokestina įėjimą prie vandens.
Tikriausiai pasakysite, kad kitaip ir būti negali, nes jie siūlo papildomus patogumus ir paslaugas, tačiau problema tame, kad jie išsidėstę taip tankiai, kad kitu būdu, nesusimokėjus mokesčio, prie vandens tam tikrose vietose išvis neprieisite. Jie apsijuosę aukštomis tvoromis, per kurias net nesimato vandens.
Įėjimai į tokias vietas, tarkime, Tulume, vienai dienai kainuoja nuo 30 iki daugiau nei 100 Eur vienam asmeniui.
Tam tikruose forumuose dažnai turistai tiesiog ieško galimybių, kaip patekti į paplūdimius nemokant tokių sumų.
Dažnai nurodomos vietos ar net girdima siūlymų, kaip perlipti ir vieną kitą tvorą ir taip įeiti į privačią teritoriją. Visgi imtis tokių būdų nerekomenduojame. Nemokamų ir legalių patekimų į paplūdimius, matyt, reikėtų ieškoti ne tokiose turistinėse vietose.
Už apvalią sumą – įspūdingi parkai
Vienos populiariausių vietų maudynėms, be paplūdimio, Kankuno regione yra taip vadinamuose cenote.
Kitaip tariant, tai yra natūraliai susidarę vandens telkiniai olose ar tarp jų, kurie tarsi primena mažus ežerus, o juose teka požeminis vanduo.
Nors atrodo, kad tokie lankytini objektai, kurių gausu, sukurti pačios gamtos, įėjimai į juos gali patuštinti pinigines. Pavyzdžiui, į vieną populiariausių tokių vietų „Chaak tun“ įėjimas kainuoja 47 Eur asmeniui.
Žinoma, įėjimas į skirtingus cenote kainuoja skirtingai. Tarkime, į „Blue cenote“ bilietas kainuos vos 8 Eur, o į „Cenote secreto Maya“ – 14 Eur asmeniui.
Kalbant apie lankomas vietas, kurias drąsiai galima rekomenduoti Kankuno apylinkėse, viena tokių – privatus „Xcaret“ vandens ir pramogų parkas. Už bilietą visai dienai čia teks pakloti apie 115 Eur asmeniui.
Nors iš pradžių kaina gali pasirodyti nemaža, į šią kainą įeina daugybė pramogų: vandens parkas, zoologijos sodas, atkurti tam tikri Meksikos kultūros objektai, 2 valandų vakaro šou, kuriame pasirodys daugiau nei 100 atlikėjų. Ir tai tik keletas didžiausią įspūdį mums palikusių dalykų.
Tokių ir panašių parkų Kankune yra keletas. Kasdien jie sutraukia tūkstančius lankytojų ir yra pasidaliję skirtingais užsiėmimais. Kol vieni siūlo vandens pramogas, kiti atvykstančius traukia turais po požemines upes, laipiojimą olomis, nusileidimus lynais ir t.t.
Maisto kainos daug kur kandžiojasi
Dar vienas dalykas, vertas atskiro aptarimo besiruošiantiems vykti – maisto kainos.
Skirtingose kavinėse ir restoranuose, priklausomai nuo jų tipo ir vietos, kainos gali skirtis ir dukart.
Kol vienose vietose už buritą su jūros gėrybėmis gali būti paprašytas susimokėti 200 pesų arba 11 Eur, kitose tiek gali kainuoti porcija paprasčiausios sriubos. Dar labiau turistinėse vietose, paplūdimiuose, kainos kavinėse didėja dar labiau. Vien už paprasčiausias kesadilijas su vištiena gali tekti sumokėti apie 15 Eur.
Kai kurie restoranai vietiniams turi ir atskirus meniu, kuriuose, nors ir nematėme, greičiausiai pateikiamos mažesnės kainos.
Štai viename prabangesnių restoranų, esančiame Kankuno viešbučių zonoje už makaronus su aštuonkoju mokėsite 24 Eur ir tai buvo vienas pigesnių šios vietos patiekalų.
Pačiame Meksiko mieste maisto kainos mažesnės, o pasirinkimas – didesnis.
Šalies sostinėje už degustacinę keturių kursų vakarienę prabangiame restorane su vaizdu į katedrą sumokėsite vos apie 50 Eur žmogui be gėrimų, o susiradę nuošalesnę vietą takai su jūrų gėrybėmis kainuos vos keletą eurų.
Arbatpinigiai, kaip ir kone visur čia – šventas reikalas. Padavėjai dažniausiai be užuolankų prašo 10-20 proc. nuo išleistos sumos.
Viena teorija, kurią teko girdėti dėl kai kur esančių itin aukštų patiekalų ir gėrimų kainų yra susijusi su iš JAV atvykstančiais turistais. Esą jie čia atvyksta švęsti mergvakarių ir bernvakarių bei neskaičiuoja išleidžiamų sumų.
Mums užsukus į vieną maisto parduotuvių tinklų pačiame Kankune kainos kandžiojasi mažiau, tačiau lyginant su Lietuvos kainomis kai kas kainuoja išties daug daugiau.
Štai už kilogramą bananų teks mokėti 1,6 Eur, obuolių – 2,9 Eur, o už kilogramą bulvių mokėsite 2,4 Eur.
Kilogramas pomidorų kainuos 1,5 Eur, o už 10 vnt. pakuotę kiaušinių teks sumokėti 2,1 Eur.
2,5 litro „Coca cola“ gėrimo kainuoja apie 2 Eur, o už kilogramą ananaso mokėsite 1,4 Eur.
Planuojantiems keliauti automobiliu gali būti aktualios ir degalų kainos. Už litrą benzino čia teks mokėti maždaug 1,3 Eur.
