Čia viskas taip gražiai surikiuota, lyg pavyzdiniame Skandinavijos ūkyje, kur taip pat labai sunku rasti ribą, skiriančią ūkininkų gyvenamąją zoną nuo gamybinės.
Pirmieji bandymai pasiteisino: morkų sultys paklausios
Karštą dieną pokalbį su ūkio šeimininke Ilona pradėjome ragaudami natūralių morkų ir obuolių sulčių. „Tai mūsų dukros Sandros pirmieji bandymai. Ji, tėčio padedama, praėjusiais metais ėmėsi sulčių gamybos. Juk ūkyje lieka daugybė nerūšinių – kreivų ar nulūžusių morkų, tad buvo nuspręsta iš jų spausti sultis“, - puikų gėrimą komentavo Ilona. Anot patyrusios daržovių augintojos, prasimušti į rinką su nauju produktu dabar yra labai sunku, tačiau atkaklumas ir kruopštumas visada duoda palankų rezultatą.
Į litrinius butelius išpilstytas sultis Sandra tiekia tiek į didžiuosius prekybos tinklus, tiek dalijasi ir su smulkiaisiais prekybininkais. „Žmonės ieško natūralumo, todėl gamindami gėrimą nenaudojame jokių konservantų. Jau suspėjome sudalyvauti užsienio parodoje, kur mūsų gaminį palankiai įvertino Vakarų šalių pirkėjai, gal tai taps geru postūmiu besikuriančiam naujam verslui“, - kalbėjo I. Kuprevičienė.
Kalbant apie rinką paaiškėja, kad Kuprevičiai net 60 proc. savo ūkio produkcijos eksportuoja į Rusiją. „Mūsų morkos paklausios Maskvoje, Sankt Peterburge, Jekaterinburge, kituose didelės šalies miestuose. Jei dėl šiandienių neramumų Rusijos rinka užsivertų, mums tai būtų nenaudinga, nes Vakarų Europoje tokius kiekius daržovių parduoti būtų labai sudėtinga“, - sakė ūkininkė, pridurdama, kad esant tokiai situacijai jie jau dabar priversti aktyviau domėtis ir kitomis rinkomis.
Vėsios dienos – smagesnės
Iš viso Kuprevičių ūkyje auginama apie 140 ha daržovių. Nors jie daugiausia augina morkas, tačiau kasmet sėja ir apie 30 ha tradicinių, 4 ha – pekininių kopūstų. „Šiemet pekininius jau nuėmėme ir pardavėme, ateityje šių kaprizingų daržovių tikriausiai atsisakysime. Tai lepios daržovės, be to, Lenkijos daržininkai šių kopūstų užaugina pigiau ir atvežę į mūsų kraštą sudaro nelygią konkurenciją“, - teigė Ilona.
Ūkyje baigti ir ankstyvųjų kopūstų dorojimo darbai. Jų derliumi ir auginimo rezultatais ūkininkai patenkinti, nors kainos šiemet buvo beveik dvigubai mažesnės negu pernai. „Čia mums ir vėl koją pakišo lenkai. Pernai kaimyninėje šalyje kopūstai prastai užderėjo, tad pas mus kainos buvo didesnės, šiemet jie pasistengė ir kaina Lietuvoje krito. Bet mes jų dėl to nekeiksnojame, dirbame savo darbą ir žvelgiame į priekį“, - kalbėjo daržininkė.
Kopūstų dorojimo metu Kuprevičiai vieną dieną gauna užsakymą 20-čiai tonų, kitą niekas neprašo nė kilogramo. Ūkininkai mato ir jaučia šiuos svyravimus, kuriuos labiausiai veikia oro temperatūra ir ilgieji šventiniai savaitgaliai. I. Kuprevičienė sako, jog nuėjusi į parduotuvę saulėtą dieną mato, kad pirkėjai į krepšelius mieliau dedasi arbūzus, alų ar kitus gėrimus, o orams atvėsus ima galvoti apie balandėlius ir tuomet jau dairosi į kopūstus.
Darbuotojai nesikeičia
Net aiktelėti galima sužinojus, kiek morkų Kuprevičiai užaugina per metus – apie 8 tūkst. tonų. Tačiau stambiausio Lietuvos morkų augintojo vardo kratosi, anot jų, mūsų krašte daug kas moka morkas auginti ir užaugina jų dar daugiau.
Tokiam dideliam kiekiui daržovių, be abejo, reikalingos didžiulės saugyklos. Jų ūkininkai turi net 17. Be to, šiuo metu yra statomas naujas sandėlis daržovių tarai laikyti.
„Šį ankstyvą ir šiltą pavasarį šešis hektarus morkų pasėjome labai anksti – net kovo mėnesį. Šis laukas dabar atrodo gražiai, nors mes tikėjomės, kad šakniavaisiai užaugs greičiau. Matyt, vėliau nukritusi temperatūra neleido morkoms sparčiai augti, bet apie bendrus sezono rezultatus galėsime kalbėti tik viską nuėmę“, - sakė I. Kuprevičienė.
„Tikrame ūkyje“ Slikių kaime dirba 30 nuolatinių darbuotojų, tačiau sezono metu šeimininkai į darbą papildomai priima dar 10-20 žmonių. Iš priimtų naujų du trys darbininkai po sezono tampa nuolatiniais darbininkais ir lieka ūkyje. „Kolektyvu esu labai patenkinta, visi gerai sutariame. Pas mus nėra darbuotojų kaitos, daugiausia čia dirba tie, kurie kartu pradėjo nuo pirmųjų ūkio gyvavimo metų. O jam jau šešiolika“, - apie artėjantį „Tikro ūkio“ jubiliejų užsiminė jo šeimininkė.
