R. Švedas: Espo konvencijos šalims nepriėmus sprendimų dėl Astravo AE, laukia įtempti metai

 (37)
Espo konvencijos šalių aukšto lygio susitikime Minske praėjusią savaitę nepriėmus sprendimo, kad Astravo atominę elektrinę turi vertinti nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, Lietuvos laukia įtempti metai. Espo konvencijos Vykdomojo Komiteto narys, energetikos ekspertas Romas Švedas teigia, kad Baltarusija siekia išvengti tarptautinės ekspertizės, todėl dabar Lietuva turės daug dirbti, siekdama įtikinti kitas valstybes, kad Astravo AE yra nesaugi.
Astravyets NPP
© DELFI

Minske vykusiame susitikime nepriėmus sprendimų, jų tikimasi neeiliniame susitikime 2018 metais. Pasak R. Švedo, paprastai Espo susitikimai vyksta kas trejus metus, todėl tai rodo, kad dėl įvairių Espo konvencijos klausimų egzistuoja įtampa, o iki susitikimo Lietuvos atstovai turi intensyviai derėtis.

„Tai reiškia, kad tas ginčas tęsis dar pusantrų metų, tad Lietuvos ekspertams reikia dar labiau susikoncentruoti ir kovoti praktiškai už kiekvieną formuluotę, kiekvieną žodį, kad būtų laikomasi tarptautinių standartų“, - BNS sakė R. Švedas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Espo susitikime sprendimas nepriimtas ne tik dėl Astravo AE: „Kuomet įvyko šalių susitikimas, praktiškai nė vienas specifinis sprendimas dėl konvencijos pažeidimo nebuvo priimtas. Ta teksto dalis apskritai nebuvo priimta, įskaičiuojant ir Astravo AE“.

Pasak R. Švedo, pusantrų metų iki kito susitikimo Lietuva turės ne tik siekti, kad nebūtų atsisakoma tarptautinių ekspertų, tačiau ir dirbti su Espo konvencijos šalimis, kad šios pritartų tokiam sprendimui.

„Derybų procese paprastai ne tik ginčijamasi dėl teksto vykdomojo komiteto kontekste, bet sprendimą priima šalys narės susitikimo metu ir tada čia labai svarus argumentas, kaip šalys narės balsuoja. Ne paslaptis, kad Baltarusija aktyviai dirba, siekdama palenkti sau palankes šalis nares į savo pusę, o ką Lietuva turi daryti - vėlgi dirbti tą aiškinamąjį darbą, stengdamasi, kad šalys narės išgirstų argumentus ir balsuotų objektyviai“, - teigė ekspertas.

„Be jokios abejonės, Rusijos svertai bus įjungti. Rusija nėra Espo narė, bet ji gali įjungti svertus toms valstybėms, kurios priklausomos nuo Rusijos. Baltarusija ir Rusija vienoje pusėje, Lietuva ir Europos Sąjunga - kitoje“, - pridūrė jis.

R. Švedas įsitikinęs, kad Baltarusijos siekis vengti tarptautinių ekspertų, kurie patikrintų Astravo AE saugumo standartus, rodo, kad „ji turi ką slėpti“. Būtent todėl bandoma siūlyti ekspertizes, kurioms įtaką galėtų daryti pati Baltarusija.

Pasak Lietuvos eksperto, nors Espo konvencijos kontekste jokios sankcijos Baltarusijai nebūtų taikomos, net jei ši neįsileistų ekspertų, tačiau tai tampa svertu, kalbantis su kitomis valstybėmis dėl sankcijų Minskui arba, pavyzdžiui, elektros embargo.

„Espo konvencijos kontekste sankcijų nėra, tai yra procedūrinė konvencija, bet tai, kad Baltarusija yra pažeidusi konvenciją, yra svarus argumentas Lietuvai pokalbiuose su kitomis šalimis Briuselyje, kalbant apie galimas sankcijas kituose formatuose. Kuo naudingas Espo procesas - jis akivaizdžiai parodo Baltarusijos elgesį, kuriuo ji nesilaiko standartų“, - BNS teigė R. Švedas.

2014 metais Ženevoje vykęs Espo konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis konvencijos straipsnius. Nagrinėdamas bylą, įgyvendinimo komitetas suformulavo penkis klausimus: atominės elektrinės aikštelės parinkimo kriterijai, AE atsparumas sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju, galimas AE poveikis požeminiam geriamajam vandeniui ir Neries upės vandeniui, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir vertinimui naudoti duomenys apie gyventojų, kurie gali būti paveikti avarijos atveju, tankį.

Astravo branduolinę jėgainę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

Lietuva reikalauja, kad Baltarusija padarytų visus būtinus seismologinius, geologinius, hidrologinius AE aikštelės tyrimus, atliktų aikštelės parinkimo procedūras pagal numatytus standartus, taip pat prašo visos apimties SEED misijos ir streso testų pagal Europos Sąjungos metodologiją.

Baltarusija į tai atkerta, kad jėgainę stato nepažeisdami taisyklių.

Balandžio 20 dieną Seimas vienbalsiai priėmė įstatymą, kuris draudžia elektros, pagamintos nesaugiose trečiųjų šalių atominėse elektrinėse, patekimą į Lietuvos elektros rinką. Šio įstatymo nuostatos bus taikomos ir Astravo AE. Be to, šią savaitę Seimas priimtu įstatymu paskelbė, kad ši Baltarusijoje statoma AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir aplinkai bei visuomenės sveikatai.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Energetika

Ž. Vaičiūnas: griežtas pozicijas dėl „Nord Stream 2“ išsako vis daugiau valstybių (4)

Europos Komisijai siekiant Europos Sąjungos valstybių mandato derybose dėl „Nord Stream 2“, vis daugiau valstybių palaiko griežtas pozicijas ir reikalavimus, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

D. Trumpas nusitaikė į „Nord Stream 2“ ir bando pamokyti Rusiją (599)

Vidurio ir Rytų Europoje vis daugiau paramos sulaukia geopolitinė iniciatyva, metanti iššūkį „Nord Stream 2“, skelbia politico.com.

„Lietuvos dujų tiekimas“ įsigijo SGD iš JAV „Cheniere“ (56)

Gamtinių dujų tiekimo ir prekybos bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“, priklausanti valstybės valdomai „Lietuvos energijos“ energetikos įmonių grupei, pasirašė sutartį su JAV „Cheniere Marketing International“ ir įsigijo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovinį, rašoma pranešime spaudai.

V. Putinas davė pradžią „Turkstream“ dujotiekio projekto dalies įgyvendinimui (21)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį oficialiai davė startą bendro su Turkija dujotiekio „Turkstream“ giliavandenės dalies įgyvendinimui bei iš laivo Juodojoje jūroje paskambino Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui.

Prancūzijos vyriausybė uždraus naftos ir dujų žvalgymą (8)

Prancūzija ketina nebeišduoti naujų naftos ir dujų žvalgymo savo žemyninėje dalyje ir užjūrio teritorijose licencijų, penktadienį pareiškė aplinkos ministras Nicolas Hulot.