„Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris liepos 6 d. vykusiame pasitarime, skirtame darbo pirmąją liepos savaitę rezultatams aptarti, sakė, kad Ukraina nepakankamai aktyviai ruošiasi žiemai. Taip pat jis priminė, kad nuo liepos 1 d. Kijevas nebeperka dujų iš Rusijos, tačiau tuo pačiu sumažėjo dujų, kurias Ukraina gauna reversu iš Europos, kiekiai. Kilus problemoms dėl tranzito Europa visų pirma kaltinimus žers Rusijai.
Šių metų birželio mėn. gamtinių dujų tiekimo apimtys siekė 30,9 mln. kubinių metrų per parą, o liepos mėn. šios apimtys neviršija 13,7 mln. kubinių metrų, taigi kiekiai sumažėjo 56 proc., rašo gazeta.ru. „Sumažėjo tiekimų į Ukrainos dujų saugyklas; paros kiekio vidurkis liepos mėn. pradžioje sumažėjo 47 proc., lyginant su birželio rodikliais“, - informavo A. Milleris.
„Ukrtransgaz“ atstovai savo ruožtu patvirtino, kad dujų tiekimas reversu sumažėjo iki 13,6 mln. kubinių metrų per parą, tačiau detalesnių komentarų nepateikė. „Naftogaz Ukraina“ komentuoti susiklosčiusią situaciją atsisakė.
A. Milleris pabrėžė, kad Europa savo ruožtu aktyviai ruošiasi rudens ir žiemos periodui. Dujų iš Rusijos tiekimas į Vokietiją liepos mėn. pradžioje išaugo 13 proc. lyginant su birželio mėn. ir 29,7 proc. lyginant su 2014 m. liepos mėn.
Nuo liepos 1 d. Ukraina atsakė dujų iš Rusijos, nes taikoma 40 JAV dolerių (36,34 eurų) nuolaida 1 tūkst. kubinių metrų Kijevo netenkina. Su šia nuolaida 1 tūkst. kubinių metrų gamtinių dujų kaina antrajame šių metų ketvirtyje siekė 247,18 JAV dolerių (224,55 eurų).
„Ši kaina atitinka Ukrainos kaimyninėms valstybėms taikomas kainas“, - situaciją komentavo Nacionalinio energetinio saugumo fondo vadovas Konstantinas Simonovas. „Pavyzdžiui, Slovakijai „Gazprom“ dujas tiekia net ir šiek tiek už didesnę kainą“, - pridūrė jis.
Vis dėlto, anot Ukrainos energetikos ir anglies pramonės ministro Vladimiro Demčišino, kaina turi siekti 205-207 JAV dolerius (186,23-188,05 eurų) už 1 tūkst. kubinių metrų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau yra nedviprasmiškai pareiškęs, kad Rusija dėl smukusių naftos kainų neturi galimybės išsaugoti visos nuolaidos.
„Reverso į Ukrainą sumažėjimas gali būti iš dalies susijęs su sudėtinga šalies finansine situacija“, - mano Energetikos ir finansų instituto Ekonomikos departamento vadovo pavaduotojas Sergejus Agibalovas. „Kita vertus, Kijevas galėjo tikėtis geresnės kainos iš Rusijos, todėl paprasčiausiai nepasirašė sutarčių dėl dalies tiekimų iš Europos“, - mano jis.
Netiesiogiai versiją dėl lėšų trūkumo Ukrainos biudžete patvirtina faktas, kad Ukrainos valdžia pranešė apie 1 mlrd. JAV dolerių (0,91 mlrd. eurų) energetikos kreditinio fondo steigimą.
Numatoma, kad šis fonas bus pildomas privačių investuotojų, kurie mainais gaus valstybinių obligacijų. Surinktos lėšos bus skirtos importuojamų dujų pirkimui, o valdys šį fondą „Naftogaz“.
Atsisakiusi pirkti dujų iš Rusijos ir sumažėjus tiekimų reversu apimčiai Ukraina gali nespėti pasiruošti iki žiemos pakankamai užpildyti šios šalies teritorijoje esančių dujų saugyklų. Remiantis Dujų saugyklų operatorių asociacijos liepos 5 d. patiekta informacija, Ukrainos teritorijoje esančiose saugyklose sukaupta 12,131 mlrd. kubinių metrų dujų atsargų. Šių metų birželio mėn. paros papildymas siekė virš 70 mln. kubinių metrų, o liepos mėn. šis rodiklis smuktelėjo iki 36 mln. kubinių metrų per parą. Jau anksčiau Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad sėkmingam žiemos periodui Ukrainos saugyklose turi būti sukaupta apie 19 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Taigi būtinam dujų iš Rusijos kiekiui nupirkti Ukrainai prireiks apie 1,7 mlrd. JAV dolerių (1,54 mlrd. eurų).
„Millerio pareiškimas – tai signalas visų pirma Europai“, - patikino K. Simonovas. „Vis dėlto labai tikėtina, kad ES tranzito trikdžių atveju pagrindinė atsakomybė bus užkrauta ne ant Ukrainos, o ant Rusijos pečių, kaip jau buvo 2009 m.“, - samprotavo jis.
K. Simonovo teigimu, logikos šiose prognozėse yra, nes „Gazprom“ sutartyse nurodomi punktai, iki kurių tiekiama nafta, o šie punktai yra Ukrainos ir Europos šalių vartotojų pasienyje. „Kita vertus, de facto būtent Ukraina negali užpildyti požeminių dujų saugyklų ir kelia grėsmę tranzitui“, - tęsė K. Simonovas.
Kijevas jau yra kreipęsis į Europos Komisiją (EK) su prašymu skirti lėšų dujų pirkimui. Už energetikos sąjungos kūrimą atsakingas EK vicepirmininkas Marošas Šefčovičius liepos 1 d. pareiškė, kad jau patvirtina 1,8 mlrd. eurų makrofinansinė pagalba, o 600 mln. eurų iš šios pagalbos paketo turi būti mobilizuoti iki šio mėnesio pabaigos.
„Vis dėlto turime pamatyti finansinį aprūpinimo dujomis planą, kurį turi pateikti „Naftogaz“ atstovai ir Ukrainos valdžia“, - patikino M. Šafčovičius. „Taip pat norime žinoti, kiek dujų gali būti nukreipta į saugyklas iš savos gavybos, kaip jie planuoja mobilizuoti lėšas, kaip jie mato pinigų, skirtų pasitelkus įvairius finansinės pagalbos teikimo instrumentus, mobilizavimą. Tada būsime pasiruošę padėti, bet iš pradžių norime pamatyti atliktus namų darbus“, - sakė jis.
