J. Krasucko paroda „Persona“ arba statinio judesio plastika

 (1)
XXa. pradžioje futuristai, paveikti pramonės šuolio ir modernėjančio pasaulio, aukštino greitį, judesį, mechaniką. Dėl industrinio proveržio jie savo manifeste ragino atsikratyti tradicinės kultūros kanonų. Žinoma tai buvo modernizmo pradžia, po kurios sekė daugybė skirtingų požiūrių į meną ir kultūrą.
Anemija
© J. Krasuckas

XXI a. tempas skiriasi ir tuometiniams dinamikos ir greičio mėgėjams futuristams būtų sunkiai suvokiamas, nes viskas vyksta neapčiuopiamoje interneto erdvėje bei įvairių technologijų pasaulyje.

Justinas Krasuckas XXI amžiuje pasaulį reflektuoja per žmonių gyvenimo momentų jausenas. Parodoje „Perosna“ dauguma tapybos darbų ištraukia žmones iš lekiančio gyvenimo srauto, o ne įveda į jį, kaip tai darė futuristai. Impresionistiškai stabdoma emocija akimirkos momente.

Visos kompozicijos su moterimis (pvz. Ms. Thompson, Melancholija, TPR, TPR II) taikliai atskleidžia jų būsenas. Tuo pačiu jaučiasi, kad menininkas nespėja fiksuoti fizinio vyksmo, nes fonas sąmoningai yra abstrahuojamas į susiliejantį gyvenimą, kuris nesustodamas lekia personažams už nugarų. Tai tarsi stambus planas fotografijoje, kur ryškus tik pagrindinis elementas, o visa kita susilieja.

MsThompson su lietpalčiu
MsThompson su lietpalčiu
© J. Krasuckas

Kaip mados tendencijos su laiku atsikartoja, tik kaskart naujai, su savo laiko atspindžiais, taip J. Krasuckas atsigręžia į futuristų judesio dinamikos vaizdavimą. Tik Justino atveju judesys nėra atskleidžiamas, kaip dinamikos plastika, o greičiau plastikos statika. Pavyzdžiui kompozicija „Anemia“.

Čia vaizduojama mergina apsigaubisi antklode ir laiko rankoje puodelį su gėrimu. Būtent ši ranka su puodeliu ir išmuša iš vežių žiūrovą. Viskas pavaizduota realistine maniera, o čia staiga dvi dešiniosios rankos , kaip pas šv.Kazimierą. Šis akcentas primena G.G. Markeso kūrinių magiškojo realizmo momentus. Judesys vaizduojmas ne dinamikai pabrėžti, o tingios poilsio valandėlės nuoboduliui išblaškyti.

Viena iš pačių stipriausių kompozicijų visoje parodoje – „Ms. Thompson“. Čia vaizduojama mergina gatvėje. Pasak autoriaus, Žirmūnuose. Vakarėjantis Vilnius vienu tamsiausių metų laiku, kai viskas pilka žvelgiant nuo dangaus per pastatus į grindinį. Merginos apsiaustas dar pilkesnis už visus penkiasdešimt pilkų atspalvių. Atmosfera niūri, tinkama vizualizuoti Pette Namlook tamsiajai ambient muzikai.

TPR II
TPR II
© J. Krasuckas

Tačiau... tačiau jos veidas ir žvilgsnis nyra iš tos pilkos, depresinės pelkės, primenančios dumblą. Rubensiška šviesa šiltai glosto merginos skruostą, o ji žvelgia tyromis akimis į viltį, šviesą, laimę. Dailininkas, pabrėždamas akimirkos grožį, dvigubina kompoziciją ir antrame plane vaizduoja tą pačią merginą tik keliomis sekundėmis vėliau.

Per tą laiką įvyko tik emocinis judesys. Antrojo plano merginos veidas šypsosi paslaptingiau už Mona Lizą, o akyse atsispindi džiaugsmas ir meilės šiluma. Pastebimas įsimylėjimas ne ta deginančia kibirkštimi, o šildančia ugnele. Ms. Thompson toje artėjančios nakties akivaizdoje pamato tai, ką būtų galima pavadinti Laime. Jei G. Balla vaizdavo fizinį judesį daugindamas kojas ( „Dama su šuneliu“) tai J.Krasuckas dvigubina akių skaičių ir taip vaizduoja emociją.

Justinas Krasuckas drąsiai imasi savos stilistikos: dvigubas komponavimas kaip savotiškas judesio atspindys bei fono, kuris kontrastuodamas abstrakčia maniera sustiprna atmosferos nuotaiką. Portretų eskizai – vieni stipresni, kiti silpnesni, bet visi puikiai atspindi vaizduojamųjų vidines būsenas.

Melancholija
Melancholija
© J. Krasuckas

Įdomus ir naujas požiūris į žmonių gyvenimo akimirkas. Visi ieškantys švelnių, kaip G. Tornatore filmuose emocijų, kur liūdesys, aistra, skausmas, meilė, baimė susilieja į pulsuojančias šilumos bangas, atras Justino Krasucko darbų parodoje „ Persona“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kultūra

Prie unikalios V. Papievio knygos atsiradimo prisidėjo ir miręs dailininkas (10)

Kai Lietuvos ambasadoje Paryžiuje buvo pristatomas rašytojo Valdo Papievio romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“, keturioms neramioms meniškoms sieloms kilo mintis sukurti 10-15 egzempliorių rankų darbo knygą su V. Papievio tekstais. Svarstytė taip: dailininkas Eugenijus Varkulevičius ją iliustruos, paryžietė menininkė Rima Puniškaitė – įriš, „aprengs“ viršeliais, o dizainerė Milda Kairaitienė pasirūpins spausdinimo reikalais.

A. Sverdiolas apie A. J. Greimą: interpretuodamas Vilniaus mitą, pats atrodė kaip mitinė būtybė

Pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros centro vedėjo profesoriaus Arūno Sverdiolo, po nepriklausomybės atkūrimo Paryžiuje gyvenęs garsus lietuvių kalbininkas, semiotikas, eseistas A. J. Greimas kiek galėdamas stengėsi atverti Lietuvą Vakarų kultūrai, siūlė ambicingus mūsų kultūros ateities projektus, skatino ir konsultavo kultūros žurnalų leidybą, polemiškai rašė periodinėje spaudoje.

Violončelės fenomenas A. Ionita pirmą kartą pasirodys Lietuvos scenose

Naujoji muzikų karta Lietuvos klausytojams pirmą kartą pristato violončelės fenomeną, 2015 m. Tarptautinio P.I. Čaikovskio konkurso laimėtoją Andrei Ionita, kuris balandžio 24 d. pasirodys Klaipėdos koncertų salėje, balandžio 25 d. – Kauno filharmonijoje, balandžio 26 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje.

Nuspręsta, kaip vadinsis naujasis Kauno Koncertų centras (15)

Balsavimas baigtas – rezultatai aiškūs. Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto prieigose iškils Mikalojaus Konstantino Čiurlionio koncertų centras, praneša Kauno savivaldybė. Dar šiemet turėtų paaiškėti, kaip atrodys naujasis objektas – Kaunas skelbs tarptautinį architektūrinių idėjų konkursą.

Kompozitorius T. Makačinas atskleidė žymiosios plokštelės kūrimo užkulisius (4)

1982 metais gausybės garsių dainų autorius Teisutis Makačinas drauge su bičiuliu Laimiu Vilkončiumi ir jo vadovaujamu ansambliu išleido akademinės elektroninės muzikos albumą „Disko muzika“. Po trisdešimties metų šį įrašą atrado ir įvertino jaunoji klausytojų karta. Elektronikos gerbėjų malonumui beliko išleisti „Disko muzikos“ vinilinę plokštelę. Ji bus pristatyta knygų mugėje.
OKT teatras

ŽUDIKAS MANYJE
2017 vasario 25 d. 18.30 val.

JELIZAVETA BAM
2017 vasario 25 d. 18.30 val.
„Labiausiai džiaugčiausi, jei spektaklį pamatytų mūsų tėvų karta. Būtų mano valia, jų kartos žmonėms dalinčiau nemokamus kvietimus“, – paklaustas apie Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Apvalytieji“ publiką, atsakė Gremo vaidmenį kuriantis Kęstutis Cicėnas. Užsienio kritikų pripažinimo festivalyje Ispanijoje sulaukusių aktorių laukia dvi akistatos su lietuviška publika – jau vasario 15 d. Vilniuje bei balandžio 12 d. Kaune. Artėjant spektakliams kalbamės su aktoriumi K. Cicėnu.
Aktorius Kęstutis Cicėnas: „Apvalytuosius“ būtina pamatyti vyresniąjai kartai
2017 vasario 10 d.