J. Krasucko paroda „Persona“ arba statinio judesio plastika

 (1)
XXa. pradžioje futuristai, paveikti pramonės šuolio ir modernėjančio pasaulio, aukštino greitį, judesį, mechaniką. Dėl industrinio proveržio jie savo manifeste ragino atsikratyti tradicinės kultūros kanonų. Žinoma tai buvo modernizmo pradžia, po kurios sekė daugybė skirtingų požiūrių į meną ir kultūrą.
Anemija
Anemija
© J. Krasuckas

XXI a. tempas skiriasi ir tuometiniams dinamikos ir greičio mėgėjams futuristams būtų sunkiai suvokiamas, nes viskas vyksta neapčiuopiamoje interneto erdvėje bei įvairių technologijų pasaulyje.

Justinas Krasuckas XXI amžiuje pasaulį reflektuoja per žmonių gyvenimo momentų jausenas. Parodoje „Perosna“ dauguma tapybos darbų ištraukia žmones iš lekiančio gyvenimo srauto, o ne įveda į jį, kaip tai darė futuristai. Impresionistiškai stabdoma emocija akimirkos momente.

Visos kompozicijos su moterimis (pvz. Ms. Thompson, Melancholija, TPR, TPR II) taikliai atskleidžia jų būsenas. Tuo pačiu jaučiasi, kad menininkas nespėja fiksuoti fizinio vyksmo, nes fonas sąmoningai yra abstrahuojamas į susiliejantį gyvenimą, kuris nesustodamas lekia personažams už nugarų. Tai tarsi stambus planas fotografijoje, kur ryškus tik pagrindinis elementas, o visa kita susilieja.

MsThompson su lietpalčiu
MsThompson su lietpalčiu
© J. Krasuckas

Kaip mados tendencijos su laiku atsikartoja, tik kaskart naujai, su savo laiko atspindžiais, taip J. Krasuckas atsigręžia į futuristų judesio dinamikos vaizdavimą. Tik Justino atveju judesys nėra atskleidžiamas, kaip dinamikos plastika, o greičiau plastikos statika. Pavyzdžiui kompozicija „Anemia“.

Čia vaizduojama mergina apsigaubisi antklode ir laiko rankoje puodelį su gėrimu. Būtent ši ranka su puodeliu ir išmuša iš vežių žiūrovą. Viskas pavaizduota realistine maniera, o čia staiga dvi dešiniosios rankos , kaip pas šv.Kazimierą. Šis akcentas primena G.G. Markeso kūrinių magiškojo realizmo momentus. Judesys vaizduojmas ne dinamikai pabrėžti, o tingios poilsio valandėlės nuoboduliui išblaškyti.

Viena iš pačių stipriausių kompozicijų visoje parodoje – „Ms. Thompson“. Čia vaizduojama mergina gatvėje. Pasak autoriaus, Žirmūnuose. Vakarėjantis Vilnius vienu tamsiausių metų laiku, kai viskas pilka žvelgiant nuo dangaus per pastatus į grindinį. Merginos apsiaustas dar pilkesnis už visus penkiasdešimt pilkų atspalvių. Atmosfera niūri, tinkama vizualizuoti Pette Namlook tamsiajai ambient muzikai.

TPR II
TPR II
© J. Krasuckas

Tačiau... tačiau jos veidas ir žvilgsnis nyra iš tos pilkos, depresinės pelkės, primenančios dumblą. Rubensiška šviesa šiltai glosto merginos skruostą, o ji žvelgia tyromis akimis į viltį, šviesą, laimę. Dailininkas, pabrėždamas akimirkos grožį, dvigubina kompoziciją ir antrame plane vaizduoja tą pačią merginą tik keliomis sekundėmis vėliau.

Per tą laiką įvyko tik emocinis judesys. Antrojo plano merginos veidas šypsosi paslaptingiau už Mona Lizą, o akyse atsispindi džiaugsmas ir meilės šiluma. Pastebimas įsimylėjimas ne ta deginančia kibirkštimi, o šildančia ugnele. Ms. Thompson toje artėjančios nakties akivaizdoje pamato tai, ką būtų galima pavadinti Laime. Jei G. Balla vaizdavo fizinį judesį daugindamas kojas ( „Dama su šuneliu“) tai J.Krasuckas dvigubina akių skaičių ir taip vaizduoja emociją.

Justinas Krasuckas drąsiai imasi savos stilistikos: dvigubas komponavimas kaip savotiškas judesio atspindys bei fono, kuris kontrastuodamas abstrakčia maniera sustiprna atmosferos nuotaiką. Portretų eskizai – vieni stipresni, kiti silpnesni, bet visi puikiai atspindi vaizduojamųjų vidines būsenas.

Melancholija
Melancholija
© J. Krasuckas

Įdomus ir naujas požiūris į žmonių gyvenimo akimirkas. Visi ieškantys švelnių, kaip G. Tornatore filmuose emocijų, kur liūdesys, aistra, skausmas, meilė, baimė susilieja į pulsuojančias šilumos bangas, atras Justino Krasucko darbų parodoje „ Persona“.

DELFI
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kultūros parkas

Danijos karalienė sukūrė scenografiją spektakliui apie Pelenę

Danijos karalienė Margrethe sukūrė scenografiją naujam klasikinės pasakos apie Pelenę pastatymui, kurio premjera vyko šeštadienį, birželio 25 dieną, „Copenhagen Tivoli“ pramogų parke. Šį kartą Pelenės istorija virs baletu, kurį kuria „Pantomime Theatre“. Tai jau septintasis karalienės darbas „Copenhagen Tivoli“.

„Santaros-Šviesos“ diskusijų akiratyje – universitetai, žiniasklaida ir Vilniaus bohema (11)

Birželio 24 dieną Molėtų rajone, Alantoje, prasideda kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas, truksiantis visą savaitgalį. Jį tradiciškai atidarys vienas organizacijos steigėjų prezidentas Valdas Adamkus, o penktadienio sesijos bus skirtos Lietuvos universitetų būklei ir dar neperskaitytai sovietinių metų literatūrai.

Naujasis LNOBT sezonas: „Romeo ir Džuljeta“, „Piaf“ ir nauja Ramintos Šerkšnytės opera (2)

97-asis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezonas bus intensyvus: nuo rugsėjo 16 iki gegužės 21 dienos bus parodyta 15 pavadinimų baletų, 15 operų, 6 veikalai vaikams – 3 operos ir 3 baletai. Įvyks keturi išskirtiniai koncertai, bus rengiama Baleto savaitė, laukia ryškūs debiutai.

Šokio teatras „Aura“ Berlyne atidarys tarptautinį festivalį

Birželio 24-26 dienomis Lietuvos menininkams teks garbė atidaryti Berlyno Kiornerio parke vyksiantį tarptautinį festivalį „48 Stunden Neukölln“. Kauno šokio teatras „Aura“ kartu su menininke Almyra Weigel ir kompozitoriumi Antanu Jasenka Berlyne pristatys projektą „Sotus“.

Thomo Manno festivalis dvidešimtąjį kartą kviečia į Nidą (6)

Gausų būrį dalyvių kasmet į Nidą sutraukiantis akademinės muzikos, meno prezentacijų, kino naktų seansų, susitikimų su intelektualais festivalis šiemet rengiamas dvidešimtąjį kartą ir startuos ypatingu laiku – liepos 16-ąją, praėjus lygiai 86 metams nuo dienos, kai Nobelio premijos laureatas Thomas Mannas pirmą kartą atvėrė savo naujai pastatyto vasarnamio duris.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“ Dar besimokydama aktorystės meno Greta Petrovskytė sukūrė du pagrindinius vaidmenis režisieriaus Oskaro Koršunovo spektakliuose „Jelizaveta Bam“ pagal Daniilą Charmsą ir „Apvalytieji“ pagal Sarah Kane. Šiandien Greta – diplominius darbus apsigynusi aktorė. Tarsi norisi pasakyti: gyvenimo kryžkelėje stovinti jauna aktorė. Tačiau pati Greta nesijaučia esanti kryžkelėje. Pasak jos, iki šiol viskas labai natūraliai dėliojasi. Apie natūraliai besidėliojančius gyvenimiškus bei kūrybinius kelius kalbamės su pačia Greta.
„Apvalytuose“ vaidinanti G. Petrovskytė: „Be gyvenimiško purvo gėlės neauga“
2016 birželio 6 d.