„Oranžinė – tai nauja juoda“ (angl. „Orange is the new black“)

Serialo kūrėjai atsikratė pačių slapčiausių tabu ir pastatė tikrais faktais paremtą serialą. Moterys, homoseksualumas ir kalėjimo kasdienybė - nors šiam savaitgaliui to tikriausiai nebuvote numatę, tačiau tikėtina, kad imsite ir pamėgsite prie prabangaus gyvenimo įpratusią pagrindinę personažę, Piper Chapman, kuri turi ne tik sužadėtinį, bet ir merginą.

Būtent per savo naivumą įsitraukusi į narkotikų prekybą, Piper atsiduria moterų kalėjime. O čia gyvenimas tikrai ne rožėmis klotas. Sunku atskirti draugus nuo priešų, nuolatinė nežinomybė bei įtampa. Dramatiškas ir moterišku humoru „apsiginklavęs“ scenarijus neleidžia nuobodžiauti. Po kelių peržiūrėtų serijų smalsumas tik auga, o kalėjimo sienos pateikia savo kurioziškų ir netikėčiausių nuotykių.

„Narkotikų prekeiviai“ (angl. „Narcos“)

Kino kritikai teigia, jog įtakingojo narkotikų barono Pablo Eskobaro istorija pranoks pačius „Sostų karus“ (angl. „Game of Thrones“). Serialo kūrėjai daug dėmesio skyrė autentiškumui išlaikyti. Pavyzdžiui, didžioji dalis dialogų vyksta ispanų kalba, o mafijos bosą įkūnijantis brazilų aktorius Wagner Moura net priaugo 18 kilogramų. Galiausiai, ir pati istorija yra paremta tikrais faktais.
Seriale subtili vaidyba susipina su dokumentiniais vaizdais, nuostabiais Kolumbijos ir JAV peizažais, kurie verčia žavėtis operatorių komandos profesionalumu. Įtraukiantis scenarijus, įtemptos siužetinės linijos, originaliai pateikta istorija bei puiki aktorių vaidyba įtikina, kodėl šis serialas turi tvirtą devynetą IMDB (angl. Image Movie DataBase) sąraše.

„Šefo virtuvė“ (angl. „Chef‘s table“)

Įspėjame, jog peržiūrėjus šį dokumentinį šešių serijų serialą gali kilti noras sumokėti papildomai už gerą ir kokybišką maistą, užuot pasitenkinus patikrintais ir ekonomiškais receptais. Serialo centre – garsiausi virtuvės šefai, charizmatiškos asmenybės, kurių pasakojimai įpinti į kruopščiai sukurptus scenarijus.

Bežiūrint laikas skrieja ne tik dėl įdomių šefų pasakojimų, jų dramatiškų išgyvenimų pravėrus restorano duris, bet ir dėl raiškių maisto vaizdų bei nuostabių patiekalų. Jau po pirmojo epizodo kils noras paklausinėti draugų bei pažįstamų apie kokybiškus restoranus Lietuvoje, kuriuose galima ne tik gardžiai pavalgyti, bet ir „gyventi“ restorano filosofija.

„Liepsnojanti žiema - Ukrainos kova dėl laisvės“ (angl. „Winter on fire - Ukraine’s fight for freedom“)

Trankūs šūviai, liepsnos ir kraujas – tokia realybe gyveno Ukrainos žmones vos prieš keletą metų. Tai ne vaidybinis, o dokumentinis filmas, kuriame netrūksta autentiškumo, emocijų bei dramos. Nuo pat pirmųjų sekundžių iki paskutinės minutės šio filmo ašyje lieka žmonės, jų atkaklios pastangos kelyje į laisvę.

Visiškai nesvarbu – sekėte įvykius Ukrainoje ar ne – vaizdais perteikiama istorija tokia įtaigi, kad ir jūs įsitrauksite į įvykių sukūrį. Verta paminėti ir tai, kad dalį kadrų filmų kūrėjai skolinosi iš lietuvio fotografijo Artūro Morozovo, kuris išdrįso žengti į Maidano epicentrą Ukrainoje ir užfiksuoti nesuvaidintas akimirkas.

„Kas nutiko, panele Simone?“ (angl. „What happened, Miss Simone?“)

Kaip Ukrainos dėl laisvės atveju, taip ir „Kas nutiko, panele Simone?“ yra atskiri filmai, o ne serialai. Tačiau jų nepaminėti negalėjome, nes tai kūriniai, kuriuos pažiūrėti tiesiog verta. Pastarasis ypač patiks autobiografinės dokumentikos mėgėjams, nes čia pasakojama apie legendinę asmenybę – džiazo atlikėją, Nina Simone.

Scenarijus sudėliotas pagal dar nematytus dokumentuotus pačios dainininkės atvirus pokalbius, vaizdo įrašus, dukros bei artimų draugų pasakojimus. Net 15 “Grammy” statulėlių iškovojusi atlikėja paviešina anksčiau neprieinamais buvusius garso įrašus bei pateikia atvirus laiškus, kuriuose pasakojama apie skaudžius jos išgyvendinimus, pyktį bei depresiją. Visa tai neabejotinai privers jus pergalvoti savo vertybes bei pažiūrėti į mūsų laikų muzikos industriją kitu kampu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)