Kasmet A. Pajėda atlieka daugiau nei 400 plastinių operacijų, todėl sutiko apžvelgti, kaip plastinė operacija atrodo paciento akimis.
A. Pajėda yra padėjęs gausybei pacientų. Vieni iš jų – vaikai, kurie gimė su įgimtais defektais, o padedant chirurgui išsprendė net labai rimtas problemas. Anot chirurgo, kiekvieno paciento situacija yra absoliučiai individuali. Ir nors kartais vienam žmogui tikrai labai reikia operacijos, mat jis nori gyventi komfortiškai, kitam žmogui gali užtekti tik pokalbio su chirurgu ir suvokimo, kad operuotis nė nereikia.
Geras paciento ir gydytojo santykis: kodėl jis yra tiesiog būtinas?
Statistinis plastikos chirurgas per visą savo karjerą atlieka vidutiniškai 4000 operacijų. Tai – labai didelis kiekis.
„Pacientui, kuris atvyksta pas mane į konsultaciją, būsima operacija prilygsta didžiuliam įvykiui. Dažniausiai jis labai jaudinasi. Kartais mano, kaip chirurgo, emocija ir supratimas gali labai skirtis nuo paciento ir jo patiriamo išgąsčio“, – teigia A. Pajėda.
Anot jo, geras paciento ir gydytojo santykis yra tiesiog būtinas. Pacientas turi išsirinkti gydytoją, nes tas santykis lems kelią link tikslo.
„Norėčiau šį santykį sugretinti su namo architektu. Jeigu mes norime kažką pastatyti, kreipiamės į architektą, kuris turi daug žinių ir gali sudėlioti tam tikrą planą bei paaiškinti, kaip viskas bus“, – dėsto Kaune įsikūrusios klinikos „Nordclinic“ plastinės chirurgijos gydytojas.
Todėl labai svarbu, kad pasirinktas gydytojas atsižvelgtų į visumą: paciento sveikatą, dabartinę būklę, finansines galimybes, kurios galbūt yra svarbios, laiko terminus, kurie dažnai yra aktualūs.
„Tik tuomet gydytojas, kaip ir minėtas architektas, pasiūlo geriausią gydymo planą, kaip architektas pasiūlytų priimtiniausią namo planą. Kitas svarbus aspektas pacientams – būtina išsikelti gydymo lūkesčius ir suprasti, ko norisi pasiekti. O tam, žinoma, reikia žinių“, – teigia A. Pajėda.
Senti įmanoma elegantiškai
Chirurgas apibūdina du skirtingus veidus – jaunos moters ir pagyvenusio vyro.
„Senyvo amžiaus vyro kakta suraukta, antakiai užkritę, vokai trukdo regėjimui. Greičiausiai šio žmogaus periferinis matymas yra suprastėjęs. O jaunos merginos antakių forma ir vokai atrodo visiškai kitaip. Taip pat nesudėtinga pastebėti, jog jauno ir vyresnio amžiaus žmogaus veido ir kaklo proporcijos labai skiriasi“, – aiškina gydytojas.
Anot jo, svarbu matyti šiuos dalykus veidrodyje, juos tinkamai įvertinti.
„Pacientas turi žinoti, kuo jis nori tapti, koks jo noras. Man asmeniškai patinka posakis „elegantiškas senėjimas“. Esu įsitikinęs: jei žmogus nori atrodyti jaunesnis, mes turime padaryti taip, kad jis atrodytų laimingesnis, mažiau pavargęs. Tačiau faktas: moteris, kuriai 50 ar 60 metų, staiga netaps 20 metų amžiaus“, – pabrėžia specialistas.
Kai žvelgiame į vyresnio amžiaus moterį, kurios veido oda nepasmukusi, skruostai pilnesni, vokai neužkritę, o veido ir kaklo proporcijos kaip jauno žmogaus, mes matome tiesiog gaivesnį, jaunesnį veidą – ne tokį, kaip vyresnio vyro.
Anot A. Pajėdos, toks ir yra operacijos tikslas – kad korekcijos būtų ne drastiškos, o tiesiog padedančios žmogui atrodyti jaunesniam, proporcingesniam.
Geras gydytojas vertina ir visas paciento emocijas
Dar vienas itin svarbus žingsnis – pati operacija.
„Natūralu, kad vykstant į operacinę širdis plaka intensyviau. Tačiau tam mes turime puikią anesteziologų komandą. Būtent jie ir padeda pacientams susitvarkyti su stresu bei nerimu“, – aiškina plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
A. Pajėda pamini, jog svarbus yra ir pooperacinis laikotarpis.
„Iki šiol nėra gvildenama pooperacinės melancholijos tema. Statistika yra gana žiauri: net 30–50 proc. pacientų po veido operacijos patiria nerimo ir depresijos simptomus. Keliems procentams pacientų pasireiškia ir vidutinio sunkumo depresija, kurią būtina gydyti“, – itin įdomią informaciją pateikia chirurgas.
Dažnu atveju, anot jo, po operacijos chirurgas būna laimingas – juk operacija pavyko puikiai. Žiūrėdamas į pacientą su mėlynėmis, jis nekreipia į jas dėmesio, nes žino, koks rezultatas bus joms pranykus.
„O pacientui tuo metu gali būti labai liūdna. Jis gali nesuprasti, kas įvyko, nes jo veidas ištinęs, atrodo prastai. Perrišimai, kuriuos mes atliekame po operacijos, nėra tik tvarsčių keitimas. Tai tam tikra prasme yra ir emocijų vertinimas. Gydytojas turi padrąsinti bei paskatinti pacientą tuo metu, kai jam yra sunku“, – įsitikinęs medikas.
Tikslas – atrodyti „šviežiau“, o ne pasikeisti neatpažįstamai
Gydytojas A. Pajėda sako, jog savo pokyčių rezultatą žmogus gali vertinti po kelių mėnesių.
„Dažnai žmonės prieš veido operaciją klausia, ar bus atpažįstami, ar galės po kelių savaičių kažkur keliauti. Daug pacientų atvyksta iš užsienio, todėl jiems įdomu, ar galės paprastai kirsti šalies sieną, o galbūt reikia kažkokio specialaus išrašo.
Norėčiau patikinti, kad plastinė chirurgija veidų nekeičia. Pacientai nori atrodyti tokie patys, tik „šviežesni“, laimingersni, labiau savimi pasitikintys“, – teigia chirurgas A. Pajėda.
Daugiau apie plastinės chirurgijos galimybės išgirsti galite konferencijos „Plastinė chirurgija, keičianti gyvenimus“ įraše: