Psichologas dr. Mykolas Simas Poškus sako, kad lošimai yra itin įtraukianti pramoga, kuri, elgiantis atsakingai, gali būti kaip būdas praleisti laiką ir išmainyti šiek tiek pinigų į šiek tiek azarto ir stiprių emocijų.

„Tačiau ne be reikalo lošimai yra griežtai reguliuojami ir prižiūrimi. Lošimai gali tapti problemiški, jei pradeda neigiamai veikti asmeninį ir profesinį žmogaus gyvenimą“, – apie šios pramogos rizikas įspėja psichologas.

Jis primena, kad priklausomybė nuo lošimų yra laikoma savarankišku sutrikimu, kuriam mokslinėje literatūroje skiriama nemažai dėmesio.

„Probleminis lošimas dažniau būdingas vyrams, taip pat į internetą įnikusiems žmonėms. Probleminiais lošėjais rizikuoja tapti ir tie, kurių artimi draugai taip pat lošia. Į lošimus labiau įsitraukia impulsyvūs, prislėgti žmonės, taip pat ir prietaringi bei sėkme tikintys žmonės“, – rizikos veiksnius vardija dr. M. S. Poškus.

Psichologas pastebi, jog neretai priklausomybę lošimams turintys žmonės turi ir kitų priklausomybių.

„Todėl suprasti, kokie žmonės turi didžiausią tikimybę tapti probleminiais lošėjais, yra itin svarbu tiek reklamuojant lošimus, tiek užsiimant probleminio lošimo prevencija“, – teigia pašnekovas.

Lošimų reklamos ir prevencijos komunikacija turi savo taisykles

Pasak dr. M. S. Poškaus, žvelgiant iš etinės perspektyvos, lošimų reklamos neturėtų būti talpinamos kontekstuose, kuriuose didėja tikimybė pasiekti būtent tuos žmones, kurie rizikuoja tapti probleminiais lošėjais.

„Tačiau socialinės reklamos probleminių lošimų prevencijai kaip tik ir turėtų būti talpinamos ten, kur jas pamatys kuo daugiau žmonių, kuriems tai yra aktualu“, – aiškina psichologas, kodėl labai svarbu vienais atvejais tą pačią auditoriją pasiekti, o kitais – nebe.

Tačiau ne tik socialinės reklamos vieta, bet ir turinys turėtų būti pasirinkti tikslingai. Psichologas pastebi: „Daugelyje socialinių reklamų, skirtų probleminio lošimo prevencijai, pateikiamos itin žiaurios probleminio lošimo pasekmės. Tokiu būdu siunčiama bauginanti žinutė lošėjams, kad ši priklausomybė gali virsti didele jų pačių ir jų šeimos problema.“

Pasak pašnekovo, sukurtų socialinių reklamų siunčiamos žinutės ne visada yra efektyvios todėl, jog dažnai tas reklamas kuria specialistai, kurių kompetencijos labiau išpildo komercinei reklamai keliamus reikalavimus, o ne socialinei.

„Socialinė reklama, skirtingai nei komercinė, nereklamuoja produkto, bet siekia paskatinti elgesį arba nuo jo atgrasyti. Įprastas komercinei reklamai principas pademonstruoti produkto ar paslaugos vartojimą čia nėra tinkamas ir gali būti netgi žalingas. Nes vaizduojant lošimą net ir neigiamame kontekste, į sąmonę vis vien iškeliami prisiminimai apie lošimus, tad asmeniui yra primenamas jam patrauklus probleminis elgesys“, – aiškina dr. M. S. Poškus.

Jis teigia, jog reklamoje demonstruojant su lošimu susijusį elgesį ir akcentuojant jo kraupias pasekmes, žiūrovas jaučia gana stiprias emocijas, ypač – jei jis yra probleminis lošėjas.

„Tokia socialinė reklama probleminį lošėją atgrasys ne nuo tolesnio lošimo, bet nuo šios reklamos žiūrėjimo, taip pat sukels aibę neigiamų emocijų, nuo kurių probleminis lošėjas galimai mėgins pabėgti lošdamas ar užsiimdamas kita mažai produktyvia veikla“, – sako psichologas.

Socialinės reklamos turi griauti mitus ir teikti viltį

Dr. M. S. Poškaus teigimu, siekiant efektyviai sumažinti probleminio lošimo mastus, derėtų socialines reklamas kurti taip, kad jos derėtų su tipinio probleminio lošėjo paveikslu ir jam suteiktų reikiamos informacijos, kuri įgalintų spręsti šią problemą.

„Probleminio lošimo prevencijai skirtose socialinėse reklamose prasminga įvardyti galimas vietas, kur asmuo gali kreiptis pagalbos, ir būdus, kaip tai padaryti“, – rekomenduoja pašnekovas.

Jis pabrėžia, kad socialinės reklamos niekada neturėtų atgrasyti vartotojo nuo jų žiūrėjimo, tad vietoje kraupių vaizdų patartina orientuotis į neteisingų įsitikinimų apie lošimus koregavimą, pavyzdžiui, įvardijant, kad tikimybė laimėti lošiant yra absurdiškai maža, o labiausiai išlošia tie, kurie iš viso nelošia.

„Yra keletas klaidingų įsitikinimų, kuriuos neretai turi lošėjai, į kurių išsklaidymą ir galėtų būti orientuotos socialinės reklamos. Tai tikėjimas sėkme; manymas, kad po keleto nepasisekusių lošimų būtinai turi sekti sėkmingas lošimas; manymas, kad lošėjo taikoma „sistema“ leis lošti pelningai ir kita“, – vardija psichologas.

Jis pataria, kad probleminių lošimų prevencijai skirtos socialinės reklamos galėtų akcentuoti pozityvias nelošimo pasekmes, o ne negatyvias lošimo pasekmes.

„Labai svarbu, kad socialinės reklamos įgalintų žmogų veikti, tad derėtų akcentuoti tai, jog gauti pagalbos dėl probleminio lošimo yra paprasta. Žinoma, tuo pat metu derėtų užtikrinti, kad pagalbos gavimas išties būtų paprastas“, – apie efektyvią prevenciją kalba specialistas.

Dr. M. S. Poškus atkreipia dėmesį, kad nemaža dalis visuomenės linkusi pasitikėti žymiais žmonėmis, tad verta svarstyti galimybę lošimų prevencijos reklamoms samdyti žinomus žmones, kurie yra gerbiami ir kuriais tikima.

„Tokios socialinės reklamos yra ypač efektyvios jaunuoliams. Tai galėtų būti probleminių lošimų prevencija, skirta paaugliams“, – teigia pašnekovas.

Pasak psichologo, geriausia yra siųsti žinutę, jog lošti iš viso neverta, o jei asmuo jaučia, kad jo lošimas yra probleminis – reikėtų nustot lošti ir kreiptis pagalbos.

„Lietuvoje platinamos socialinės reklamos, skirtos tiek probleminio lošimo prevencijai, tiek ir kitoms problemoms spręsti, veikiausiai nėra tokios efektyvios, kokios galėtų būti. Veikiausiai taip yra dėl to, kad kuriant socialines reklamas nedažnai konsultuojamasi su elgesio mokslų specialistais, ir reklamos kuriamos kaip meno kūriniai – siekiant sukelti emocijas, suintriguoti žiūrovą“, – svarsto dr. M. S. Poškus.

Specialistas apgailestauja, kad biudžetas, skirtas lošimų prevencijai, nėra naudojamas efektyviausiai ir socialinių reklamų tikslinė auditorija nėra stipriai paveikiama.

Lošimas – visuomet būdas išleisti pinigus

„Lošimai Lietuvoje yra legalūs, nors ir reguliuojami. Tai yra viena iš pramogų, kurią gali pasirinkti suaugęs žmogus, kuris nebūtinai yra probleminis lošėjas. Todėl socialines reklamas derėtų orientuoti būtent į probleminį lošimą, o ne į lošimą apskritai“, – įsitikinęs dr. M. S. Poškus.

Pasak jo, įsigijus loterijos bilietą ar pastačius kelis eurus už savo mėgstamą krepšinio komandą, veikiausiai žmogus neturės neigiamų socialinių pasekmių, tačiau kompulsyviai lošti statant dideles sumas – žalinga ir tam reikia prevencijos bei sprendimo būdų.

„Socialinėmis reklamomis ugdydami vartotojų sąmoningumą dėl lošimų, potencialiai pasiektume geresnių tikslų, nei dabar. Viena iš svarbiausių žinučių, kurias derėtų perteikti socialinėse reklamose, skirtose lošimų prevencijai, yra ta, jog lošiant reikia nusiteikti, kad pastatyti pinigai bus prarasti, nes tai yra dažniausias bet kokio lošimo rezultatas. Vartotojai supratę, kad lošdami jie perka tik pramogą, o ne potencialą laimėti pinigų, loštų gerokai atsakingiau“, – įsitikinęs dr. M. S. Poškus.

Naudingi kontaktai:

Priklausomybės ligų centrai:

Širvio g. 5, Vilnius, tel. (8 5) 213 7808, el. p.: registratura@rplc.lt

Giedraičių g. 8, Kaunas, tel. (8 37) 333 255, el. p.: registratura.kaunas@rplc.lt

Taikos pr. 46, Klaipėda, tel. (8 46) 415 025, el. p.: registratura.klaipeda.@rplc.lt

Daubos g. 3, Šiauliai, tel. (8 41) 455 644, el. p.: registratura.siauliai@rplc.lt

Tinklų g. 8, Panevėžys, tel. (8 45) 582 673, el. p.: registratura.panevezys@rplc.lt

Emocinės paramos tarnyba „Jaunimo linija“. Anoniminė emocinė parama visą parą, skambučiai nemokami, tel. (8 800) 28 888.

Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Jei manote, kad lošdami praleidžiate per daug laiko, kyla finansinių problemų, prašymas lošimo paslaugų teikėjui neleisti jums lošti gali būti naudingas būdas padėti jums sustabdyti galimai rizikingą elgesį, galintį sukelti sunkių padarinių. Visose licencijuotose lošimo vietose ir internetinių lošimų operatoriuose Lietuvoje veikia Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Prašymų neleisti lošti pateikimas – spausti čia (https://nelosti.lpt.lt/ext).