14 straipsnių
Povilas Krapikas nemato nuo vaikystės – gimė turėdamas įgimtą akių ligą glaukomą. Kaip sako pašnekovas, regos negalia nėra kliūtis gyventi aktyviai: 25-erių vyras užsiima lengvąja atletika, leidžiasi į žygius pėsčiomis, o praėjusią vasarą išpildė seną savo svajonę – su bičiuliais dešimt dienų žygiav...
Pastaraisiais metais kaip niekad išpopuliarėję žygiai – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mėgstama pramoga gamtoje. Dažnas ne tik žygiuoja miško takais, bet ir mėgsta stabtelti poilsio vietoje, pasimėgauti ramybe, atsigaivinti ir pasistiprinti užkandžiais.
Keliautoja, socialinių tinklų paskyros „Nėra blogo oro“ autorė ir trijų dukrų mama Lina Vasiliauskienė be vaikščiojimo savęs neįsivaizduoja. Renginio „Ėjimas“ organizatoriams ji pasakoja, kad šeima pėsčiomis eina kiekvieną dieną, o kelionių užsienyje metu bent keli žygiai yra privalomi.
Atėjus vasarai, laisvėjant karantino suvaržymams, šunų mylėtojai jau planuoja savo atostogas. Vieni renkasi Lietuvos pajūrį, kiti kaimo turizmo sodybas, o alytiškė Žaneta Truskienė kraunasi kuprinę ir laukia dienos, kai su savo augintine, vokiečių avigane Čiūlia išeis į pėsčiųjų žygį...
Nors karantino metu sporto klubų ir kitų aktyvaus laisvalaikio praleidimo vietų veikla buvo apribota, noras judėti niekur nedingo. Vieni atšauktas treniruotes salėse išmainė į nuotolines treniruotes iš namų, kol kiti iš naujo atrado žygiavimą, o įmonės net ėmė varžytis, kam pavyks įveikti didesnius ...
Jeigu esate savo valstybės patriotas, bet taip norisi tą vieną laisvą dieną, užuot mojavus su vėliavėlėmis kur nors miesto aikštėje, praleisti gamtoje, nusiminti neverta. Valstybės 30 metų atkūrimo jubiliejų galima puikiausiai atšvęsti gamtoje tarp bendraminčių. Šią dieną daugelyje Lietuvos vietų vy...
Knygnešiai – žmonės, šimtus kilometrų su sunkiais nešuliais įveikdavę tam, kad ištisos šeimos galėtų skaityti spaudą savo gimtąja kalba, o jų vaikai mokytųsi lietuviško rašto. Dabar daug šių istorijų jau nuklotos užmaršties dulkėmis. Jas prikelti bando pažintinių žygių knygnešių takais organizatoriu...
Dėl ko žmonės kopia į kalnus, eina į sunkius žygius, ieško kitokių sunkumų ir iššūkių? Juk, rodos, visas civilizacijos technologinis progresas, visos industrijos pastangos yra nukreiptos priešinga kryptimi: siūlo vis didesnių patogumų, vis daugiau komforto.
Tęsiame pokalbį su „Tikrų žygių “ organizatoriumi ir patyrusiu žygeiviu Nemunu Tumavičiumi. Šį kartą aptarkime, ko reikia, kad būtų galima komfortiškai nakvoti miške žiemą, po atviru dangumi. (I dalį – dėl ko šiuolaikiniam žmogui verta leistis į žygį skaitykite čia).
Dėl ko žmonės leidžiasi į paros ar dviejų žygius miškuose? Spėliojant motyvų gali būti daug, tačiau džiugu, kad šiuolaikiniam žmogui, išlepintam civilizacijos komforto tokių iššūkių ir tokios patirties reikia vis labiau. Save kitokiame formate nori išbandyti vis daugiau žmonių.
Iki šiol tik į žvejų auditoriją orientuotas DELFI kanalas „Kablys“ plečiasi ir jau netrukus pasiūlys įdomaus ir naudingo turinio ne tik meškeriotojams, bet ir aktyviai leidžiantiems laiką gamtoje.
30 valandų. Tai daug ar mažai? Sakytum, lyg ir nedaug. Juk tai tik truputį daugiau nei viena para. Bet jeigu tą parą ryžtiesi praleisti be civilizacijos, žiemą, klampodamas per miškus ir pelkes su sveriančia pečius kuprine – ji tampa visa amžinybė. Arba žingsniu į kitokį pasaulį, kuriame laikas ir e...
Šią žiemą saugomų teritorijų direkcijos organizuoja nemažai žygių ir kitokių renginių jų gamtos ir kultūros paveldui geriau pažinti, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Grynu oro pakvėpuoti visuomet labai sveika, tačiau ar gali jo būti per daug? Vasarą galime išbūti lauke tikrai ilgai, tačiau žiemą, prie žvarbesnio oro ir keletas valandų atrodo daugoka. Pasaulyje yra įvairių pavyzdžių, įrodančių, kad žmonės gali įveikti neįtikėtinus atstumus pėsčiomis ir kartais ta...
