7 straipsnių
Žinomi kultūros atstovai išplatino viešą kreipimąsi dėl sprendimo, kad Salomėjos Nėries gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti pakeisti. Jie atkreipia dėmesį, kad tokios išvados buvo pagrįstos vieninteliu dokumentu, kuris, pasak jų, yra „tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis o...
Pirmojo Vilniaus paminėjimo septynių šimtų metų jubiliejaus proga itin daug kalbama apie žmonių Vilnių, tačiau kur kas mažiau dėmesio sulaukė kiti Vilniaus gyventojai ir jiems priklausantis miestas. Kas buvo pirmieji miesto gyventojai? Kokie vabzdžiai, augalai ir gyvūnai čia gyvena ir sugyvena tarpu...
Galbūt bent kartą žiūrėdami žinias apie Ukrainą pagalvojote: o kas būtų, jei viskas vyktų Lietuvoje? Paskutinio karo kaina Lietuvai buvo milžiniška – per Antrąjį pasaulinį karą netekome apie 15 proc. gyventojų (tuo metu Lietuvoje gyveno maždaug 2,5 mln. žmonių). Ir čia net nekalbame apie tuos, kurie...
Prieš šimtą metų Vilnius buvo visai kitoks. Žmonių čia gyveno gerokai mažiau, ekonominė padėtis irgi buvo gerokai blogesnė. Tai reiškė žmonių skurdą. O skurdas – nusikaltimus, bedarbystę, elgetavimą ir prostituciją. Kiek žmonių Lenkijos okupuotame Vilniuje gyveno užribyje? Ir kaip jie gyveno? „Dar n...
Naujos sudėties Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Violeta Meiliūnaitė. Į šias pareigas, vadovaudamasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu, ją paskyrė Seimas.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas nutarė atnaujinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ( VLKK), pirmininko pareigas ėjęs Audrys Antanaitis joje nebedirbs.
Vilnius ir jo gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno tokius sukrėtimus, kokių mūsų sostinė tikriausiai tepatyrė, kai 1655 metų vasarą ją nusiaubė Moskovijos kariuomenė, teigia istorikė Vitalija Stravinskienė, šia tema baigianti rengti knygą.
