Simonas Alperavičius

Lietuviai yra netolerantiški, šiek tiek provincialūs, dėl nesėkmių kaltina aplinką, stokoja humoro, neturi autoritetų ir nesugeba atsispirti priešiškai propagandai. Tokį tipinio lietuviško charakterio paveikslą ketvirtadienį vykusioje diskusijoje apie lietuvišką mentalitetą nupiešė Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis parlamentaras, psichoterapeutas Gediminas Navaitis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Nuo pat Kovo 11-osios eitynių, vienijančių tautinių pažiūrų žmones, nesiliauja kosmopolitų organizuojami išpuoliai tiek prieš mane asmeniškai, tik ir prieš instituciją, kurioje dirbu – t.y. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC).

Vilniuje balandžio 28 dieną atidengta atminimo lenta garsiam litvakų rašytojui, buvusiam Vilniaus geto kaliniui, Vilniaus geto teatro bendradarbiui, žydų pogrindžio kovotojui prieš nacių režimą Abraomui Suckeveriui (Abraham Sutzkever), skelbia URM.

Šiuos metus šalyje paskelbus Holokausto atminties metais, suaktyvėję jauni neonaciai ir antisemitai šalies didmiesčiuose piešia svastikas ir nebaudžiami niekina žydus.

Turbūt niekas nesuabejos tuo, kad Lietuvai, kaip ir kiekvienai valstybei, istorija yra labai svarbi. Tuo pat metu, istoriniai debatai gali virsti labai karštais ginčais su įvairiomis interpretacijomis. Rašyti čia mane paskatino du straipsniai perskaityti DELFI: „Kova su „landzbergizmu, arba kaip Stalinas lietuvius gelbėjo“ ir „Suomijos kairysis: Molotovo-Ribbentropo paktas tapo ginklu prieš Rusiją“. Abu šie straipsniai yra tiesiog persmelkti istorinėmis problemomis.

Žydų bendruomenė tikisi, kad šalia Koncertų ir sporto rūmų naują kompleksą statyti ketinantys verslininkai finansuos ir žydų memorialo statybas. Sporto rūmus ir šalia jų esančią teritoriją valdo žinomam verslininkui Vladimirui Romanovui priklausanti Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). V. Romanovui, kaip ir daugeliui kitų, nepatinka tai, kad sostinės savivaldybė sumanė aikštelę prie Sporto rūmų paversti nuolatine mitingų, protestų ir kitokių susibūrimų vieta, rašo „Vilniaus diena“.

Panevėžio savivaldybė įsivėlė į konfliktą su žydų bendruomene, nes bando ją iškraustyti iš patalpų mokiniams pristigusios mokyklos. Į valdininkų siūlomas kitas patalpas keltis atsisakantieji motyvuoja, kad jos nesusijusios su žydų tautos religiniu, istoriniu, architektūriniu palikimu.

Abu režimai – ir A. Hitlerio, ir Stalino – buvo teroristiniai. Bet Raudonosios armijos pergalė išgelbėjo žydus nuo visiško sunaikinimo... Tik naciai skelbė norintys atsikratyti vienos tautos, o stalinizmas visas po truputį naikino.

Pasaulio žydų restitucijos organizacijos prezidentas Ronaldas S. Loderis bei Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius bendrame pranešime reiškia nepasitenkinimą Lietuvos Vyriausybės pasiūlytu žydų turto grąžinimo planu, kurį vadina nepakankamu ir nepriimtinu.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pripažįsta, kad ksenofobijos apraiškos kenkia Lietuvai, ir ragina politikus netylėti, kai prieš kitataučius ar kitų įsitikinimų žmones nukreipti pareiškimai pasirodo žiniasklaidoje ar viešojoje erdvėje.

Šią savaitę popiežius Benediktas XVI surengė daugiau nei 200 kardinolų ir vyskupų iš viso pasaulio susirinkimą, per kurį svarstoma modernios visuomenės susidomėjimo Biblija stoka. Lrt.lt pasidomėjo, ar Biblija skaitoma Lietuvoje, ką šiais laikais reiškia Bibilijos skaitymas, koks vaidmuo tenka religijai lietuvio tapatybėje bei koks yra Biblijos ir modernaus žmogaus santykis.

Lietuva baigia spręsti skausmingą ir įsisenėjusį klausimą dėl nusavinto turto grąžinimo žydams. Atitinkamą įstatymą Seimas turėtų svarstyti jau šį rudenį, iš karto po Seimo rinkimų, rašo „Verslo žinios“. "Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri dar nieko nepadarė. Tai jaudina ne tik Lietuvos žydų bendruomenę, bet ir Amerikos, ir Europos žydų organizacijas. Tai duoda labai neigiamą efektą", - „Verslo žinioms“ tvirtino Simonas Alperavičius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas.

Antradienį ryte (balandžio 8-ąją) posėdžiavusi Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba nusprendė į kultūros paveldo registrą įtraukti teritoriją, kuri apima menamas senųjų žydų kapinių Šnipiškėse ribas, tačiau aplenkti vietas, ant kurių jau stovi pastatai - Karaliaus Mindaugo apartamentus bei Sporto ir koncertų rūmus.

Pasaulio litvakai – iš Lietuvos save kildinantys žydai – pareiškė pretenzijas į kadaise jiems Lietuvoje priklausiusią religinę nuosavybę. Į mūsų šalį atvykę išeivių Lietuvos žydų ortodoksų judaizmo studijų centrų vadovai vakar Vyriausybės atstovus įtikinėjo, kad ketinamas grąžinti turtas iš tiesų priklauso jiems, o ne su Vyriausybe derybas vedančiam Lietuvos žydų paveldo fondui.

Vėl pakartotas pasiūlymas Kaune įamžinti šlagerių karaliaus Danieliaus Dolskio atminimą. Pirmąjį žingsnį prieš metus žengė dainininkas ir aktorius Vytautas Kernagis. Jis kartu su kitais Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) atstovais į Kauną atvyko su pasiūlymu padovanoti D.Dolskio skulptūrą.

Iki šiol išlikusio vienintelio Lietuvoje unikalaus Kalvarijos žydų sinagogos ansamblio pastatai – apleisti ir šaukiasi pagalbos. O nebaigta restauruoti barokinė vasarinė sinagoga stovi tuščia ir, paveldosaugininkų teigimu, kol kas niekam nereikalinga. Paveldosaugininkai grasina nubausti savininką – Lietuvos žydų bendruomenę, praneša LTV „Panorama“.

Paveldosaugininkai grasina nubausti Lietuvos žydų bendruomenę, kuri nesirūpina nykstančiu Kalvarijos sinagogų kompleksu. Visuomeninė organizacija ginasi neturinti pinigų būtinam remontui.

Aistros dėl žydų religinės ir bendruomeninės nuosavybės restitucijos nerimsta ir toliau. Ir nepanašu, kad nurims. Dar nėra įstatymo dėl religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos pataisų, kurios nustatytų restitucijos tvarką. Vis dėlto juo jau remiamasi reikalaujant, kad nebūtų grąžinama nuosavybė buvusiems savininkams. Taip pažeidžiami jau galiojantys įstatymai.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas leidžia suprasti, kad kylantys statiniai Vilniuje prie Karaliaus Mindaugo tilto nebūtų nugriauti net ir paaiškėjus, kad statoma buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje . Tai jis trečiadienį pareiškė po susitikimo su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininku Simonu Alperavičiumi ir Lietuvos architektų sąjungos vadovais.

Vyriausybės ir žydų delegacijos derybos dėl grąžintino bendruomeninio turto vis dar nesibaigia. Tačiau esminių poslinkių ne vienus metus trunkančiame procese esama - žydai rimtai susidomėję siūlymu vietoj pastatų gauti piniginę kompensaciją, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Taip Europos Sąjungos teisės studentų asociacijos Lietuvos skyriaus studentai įvardijo viešą diskusiją vykusioje Teisingumo ministerijoje. Reikia padėkoti ELSA (European law students' association) už drąsą iškelti restitucijos problemą į viešąją erdvę. Pats laikas. Gana užkulisinių žaidimų.

Turto grąžinimą religinėms bendruomenėms lemsiančio įstatymo rengimas įstrigo dėl nesibaigiančių vaidų tarp Lietuvos žydų. Savo dalies panoro ir pasaulinė žydų organizacija.

Maža Lietuvos žydų bendruomenė bando atgaivinti jidiš kalbą, paskatinta baimės, kad ji gali išnykti, pranešė BBC. Priminsime, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuva buvo vienas žymiausių žydų kultūros centrų Europoje. Šalis buvo namais žymiems žydų mokslininkams ir menininkams bei daugiau kaip 250 tūkst. žydų, kuriems jidiš – bendra kalba visoje Rytų Europoje – buvo gimtoji.