saulė

Mėnulio paviršiuje esantys krateriai yra meteoroidų smūgių padariniai. Tą žinome jau seniai – hipotezė patvirtinta „Apollo“ misijų metu, bet tik neseniai supratome, kaip dažnai kažkas nukrenta Mėnulyje.

Mūsų Saulė, kaip ir beveik visos kitos žvaigždės, formavosi ne pati viena, o spiečiuje su daugybe seserų. Spiečius jau seniai subyrėjo, tačiau jo žvaigždės vis dar skraido kažkur Galaktikoje. Jų amžius ir cheminė sudėtis turėtų būti praktiškai identiški Saulės parametrams, todėl iš principo jas įman...

Naujas tyrimas rodo, kad pernai astronomų stebėtas istorinis neutroninių žvaigždžių susidūrimas juodosios bedugnės tikriausiai nesukūrė, bent jau ne iš karto. Panašiau, kad neutroninių žvaigždžių susidūrimas sukūrė „hipermasyvų magnetarą“, tačiau tolesnis likimas yra visiškai neaiškus.

1972 m. rugpjūčio 4 d. iš JAV pajėgų sutelktos 77-osios operatyvinės aviagrupės pilotai, priartėję prie jūroje, netoli Hon La uosto (Vietname) esančio minų lauko, tapo ne mažiau kaip dvidešimties sprogimų liudininkais.

Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

Šią vasarą tikrai galėjome pasimėgauti daugybe saulėtų dienų. Daugelyje Europos šalių fiksuoti rekordiniai karščiai, nusinešę ne vieną gyvybę ir sukėlę gamtoje pražūtingus gaisrus, sausras ir kitus kataklizmus.

Praėjusi vasara mums davė daug karštų dienų. Ir didelis, ir mažas išsirengę vartėsi paplūdimiuose, kaitindamiesi po saulės griliumi.

Saulė kartais į aplinką išmeta plazmos pliūpsnius, vadinamus vainikinės masės išmetimais. Išmesta medžiaga per keletą dienų pasiekia Žemės orbitą ir gali pakenkti mūsų dirbtiniams palydovams bei elektronikai arčiau planetos paviršiaus.

Vasarai baigiantis daugelis džiaugiamės gražiai įdegusia oda, tačiau nesusimąstome, kad saulė mūsų odai daro ir plika akimi nematomą neigiamą poveikį, kuriam išryškėti dažnai prireikia ir kelerių metų.

Jei pirmieji primityvūs gyvūnai, užuot šliaužioję jūros dugnu, būtų gaminę teleskopus, jie būtų galėję išvysti kai ką įdomaus – Saulės aktyvumas didėja ir mažėja 11 metų ciklais – visai kaip ir dabar. Mat mūsų žvaigždėje toks ramus ciklas vyksta jau ilgiau nei 700 milijonų metų.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) sekmadienį paleido 1,5 mlrd. dolerių kainavusį kosminį zondą; per šią misiją aparatas pirmąkart praskries per įkaitusią Saulės atmosferą.

Visos žvaigždės jaunystėje yra aktyvesnės, nei vėlesniais laikais. Tai turėtų galioti ir mūsų Saulei, bet kol kas vienareikšmiškų jaunystės aktyvumo požymių nebuvo aptikta.

Mikroskopiniai organizmai buvo vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo naudoti Saulės energiją, tad mintis juos panaudoti naujesnių ir geresnių saulės elementų gamybai nėra tokia beprotiška kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Kai astronautas Jimas Lovellis per „Apollo 8“ misiją pirmą kartą pamatė Žemę iš erdvėlaivio, jame įvyko negrąžinama permaina. „Žmonės dažnai sako: „Tikiuosi miręs keliauti į rojų.“ O iš tiesų, kai pagalvoji, mes gimę patenkame į rojų“, – interviu „Business Insider“ sakė astronautas.

Tarpžvaigždinis klajoklis Oumuamua vėl užminė mįslę. Jis ne tik skriejo labai greitai, bet ir greitėjo. Ar toks elgesys pritinka garbingam asteroidui, ar veikiau tai vėjavaikių kometų išmonė?

Saulė kartais išspjauna medžiagos pliūpsnius. Jie prasideda nuo protuberantų – magnetinio lauko palaikomų plazmos gijų, kybančių Saulės atmosferoje.

Nors jau netrukus galime sulaukti lietaus, kol kas tęsis saulėtas savaitgalis.

Prasidėjus vasaros sezonui, socialiniuose tinkluose moterys pradėjo dalintis savo įdegio sėkmės formulėmis. Daugelis moterų sako naudojančios namuose pagamintas priemones, bei dalijasi jau išbandytais receptais. Dermatovenerologė perspėja, jog tokių kremų ar purškalų naudojimas gali baigtis odos pro...

Mūsų Saulė nešviečia visą laiką vienodai. Kartais jos paviršiuje matome daugiau dėmių, tuo metu būna stipresnis Saulės vėjas ir daugiau žybsnių bei vainikinės masės išmetimų. Tokie pokyčiai yra reguliarūs, kartojasi kas 11 metų.

Pradėjus kaitinti pavasarinei saulei, dažnas žmogus spėjo pajusti karščio sukeliamą svaigulį bei įdegti ar, jei pasisekė mažiau, nudegti odą. Nors augintiniai mums negali to garsiai pasakyti, tačiau karštis jiems sukelia kur kas daugiau nemalonumų. Deja, kartais šeimininkai tik dar labiau apsunkina ...