Šios gijos nuolatos virpa, o virpesių analizė gali padėti geriau suprasti ir kitus Saulėje vykstančius procesus. Dabar pristatyti beveik dviejų šimtų tokių virpesių stebėjimai. Nors jie atlikti dar 2014 metų pradžioje, duomenų analizė užtruko iki dabar.
Paaiškėjo, kad maždaug pusė virpesių yra stiprūs – maksimalus medžiagos greitis juose siekia nuo 10 iki 100 kilometrų per sekundę; likusi pusė yra silpnesni. Apskritai virpesių skaičius yra didesnis, nei tikėtasi – maždaug po vieną per dieną regimojoje Saulės pusėje. Virpesiai dažniausiai yra plazmos gijos šokinėjimai tarp dviejų pozicijų, šuolių periodas yra apie valandą, o virpesio trukmė – apie pusantros valandos. Šios savybės leis nustatyti magnetinio lauko stiprį ir konfigūraciją.
Tolesnių stebėjimų, atliekamų kitu Saulės aktyvumo ciklo metu, analizė padės išsiaiškinti ne tik magnetinio lauko struktūrą, bet ir jo kitimą laikui bėgant.