4 straipsnių
Nuoširdumas – vienas iš sąžiningumo, tikroviškumo aspektų. Prieštaravimų nebuvimas tarp realių jausmų ir ketinimų kito žmogaus atžvilgiu (žmonių grupės) ir to, kaip tie jausmai pateikiami žodžiais. Svarbiausias nenuoširdumo požymis - nesuderinamumas tarp žodinių pareiškimų ir neverbalinių ženklų(gestų, mimikos, intonacijos) kuriuos kalbantysis ne visuomet gali kontroliuoti. Paprastai nuoširdumas vertinamas kaip teigiama savybė. Visgi nuoširdumas gali tapti prieštaravimu mandagumui, etiketo normom, kurios apriboja negatyvių vertinimų išsakymą "į akis", kas gali būti užgaulu arba įžeidžiama pašnekovo atžvilgiu.
Anuo metu Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys ...
Kai kuriems žmonėms, kurie pasitikėjo savo teisumu, o kitus niekino, Jėzus pasakė palyginimą:
Kartais sunku suprasti, ar žmogaus ketinimai nuoširdūs. Yra žmonių, kurie apsimeta nuoširdžiais, siekdami sau naudos. Jei nenorite patekti į nemalonią padėtį, išmokite pastebėti ženklus, kurie padės suprasti, koks žmogus stovi prieš jus.
Kembridžo, Mastrichto, Stanfordo ir Honkongo universitetų mokslininkai išsiaiškino, jog daugiau besikeikiantys žmonės yra linkę būti nuoširdesni.
