Apkeliavęs aibę kino festivalių pasaulyje su savo pilno metro režisūriniu debiutu „Izaokas“, perspektyvus ir jaunas kino kūrėjas Jurgis Matulevičius galiausiai pristatė savo juostą ir Lietuvos kino žiūrovams. Ar šis palankiai užsienio žiniasklaidos priimtas filmas iš tiesų yra toks geras? Atsakymą į...
NKVD
313 straipsnių
Priminė kovotoją, kurio vardas turėtų virsti legenda, kaip Ramanausko-Vanago arba Lukšos-Daumanto (20)
Paskutinis Vytauto apygardos (kuri veikė mano gimtinės apylinkėse) vadas Balys Vaičėnas-Lordas, Liubartas, Pavasaris mūsų skaitytojams mažai žinomas, nepelnytai pamirštas. Šis žymus Šiaurės Rytų Lietuvos laisvės kovotojų vadas, gyvenimo pabaigoje ėjęs Rytų Lietuvos (Kalnų) laisvės kovotojų srities v...
Ir vėl. Dabar tai valdančiųjų siūlymas. Jie tai siūlė ir tuomet, kai nebuvo valdančiaisiais. Partinis prezidento regalijų ir privilegijų troškimas gyvuoja beveik tiek pat kaip ir atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jie nenurims, kol Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsb...
Lietuviai iškentė tremtį, o tada tapo propagandos įkaitais: kai kas išdrįso sovietams subtiliai parodyti špygą (2)
Ne vienas mename sceną iš filmų apie Gulagą: enkavėdisto kabinetas, už stalo, šalia krosnelės, pūpso kailiniais apsitūlojęs enkavėdistas, o prieš jį ant taburetės kūprinasi sunykęs, apšepęs zekas baigiančiu suirti vatinuku.
Rytprūsiuose po Antrojo pasaulinio karo dirbusio gydytojo atsiminimuose – pamokos apie žmogiškumą (49)
Leidykla „Briedis“ pristato Hanso Grafo von Lehndorffo (1910–1987) knygą „Rytų Prūsijos dienoraštis. Gydytojo užrašai 1945–1947 m.“, kuri mus nukelia į Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir ankstyvąjį pokarį. Vokiečių kariuomenę stumianti Raudonoji armija įsiveržia į Rytų Prūsiją – „fašistinio žvėries ...
Kalbame apie visuomenės įtraukimą į šalies gynybą, bet patys skaldome savo visuomenę, klijuodami etiketes, ir jei šis skaldymas tęsis, tai tarp konservatyvių pažiūrų žmonių ir Laisvės partijos šalininkų nebeliks nieko bendra. Taip interviu DELFI teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ...
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui dalis paskutinių nacių šauktinių buvo vaikai. Vienas tokių – 1928 m. Hamburge gimęs Günteris Lucksas, iš kurio karas jau atėmė vaikystę, o berniukiškus žaidimus pakeitė Hitlerjugendo mokymai ir rikiuotės. 1944-ųjų pabaigoje šešiolikmetis Günteris išsiunčiamas į ...
„Kruvinasis nykštukas“ Ježovas: vienintelis aukšto rango pareigūnas SSRS istorijoje, nubaustas už homoseksualius santykius (12)
Per visą Sovietų Sąjungos istoriją NKVD vadas Nikolajus Ježovas – vienintelis aukšto rango pareigūnas, partijos narys, nuteistas už pederastiją (sodomiją). Nors bylos tyrėjų nedomino seksualinis buvusio liaudies komisaro gyvenimas, tačiau jis ne šiaip sau atviravo. Teisme Ježovas pripažino tik savo ...
Gero karo nebūna: kas iš tiesų vertė partizanus stoti į kovą ne tik su okupantais, bet ir jų talkininkais – vietos kolaborantais? (54)
Vis labiau į praeitį tolsta baisusis pokaris, bet partizanų kovos aidai iki šiol netyla, vis dar aptarinėjama, kaip vyko ta nuožmi kova su Galijotu. Ypač daug ginčų kyla dėl neva, nekaltų žmonių šaudymo, tą temą uoliai eksploatuoja ir priešiška Rusijos propaganda. Tad kas vertė partizanus imtis gink...
Ar labai susigūžėte, perskaitę tokią antraštę? Turėtumėt pasijusti nejaukiai.
Šėtonas, kuriam neprilygsta net pats Stalinas: į jo „mėsmalę“ pateko daugybė moterų, bet buvo vienintelė, kuri mylėjo jį iki pat mirties (8)
1953 metais SSSR NKVD veikėjas, vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. Bet tik išslaptinus jo bylą, paaiškėjo, kad L. Berija buvo ne tik budelis, vienas pagrindinių praėjusio šimtmečio trečiojo-penktojo dešimtmečio masinių represijų organizatori...
Lietuvos ypatingajame archyve – sovietų saugumo dokumentai apie aktyvios baltarusių tautinio judėjimo dalyvės represavimą (1)
Lietuvos ypatingasis archyvas Baltarusijos Nepriklausomybės dienos minėjimo proga pristato sovietų saugumo dokumentus apie aktyvios baltarusių tautinio judėjimo dalyvės Alenos Sakalovos-Lekant represavimą.
Lietuva irgi turi savo Aną Frank: darbėniškė mergaitė dienoraštyje fiksavo Holokausto siaubą ir nujautė savo kraupų likimą (324)
Vokietijos žydų mergaitė Ana Frank (1929–1945), kurios dienoraštį skaitė daugybė žmonių visame pasaulyje, – viena iš 6 milijonų žydų – nacizmo aukų, o jos dienoraštis, išverstas į 70 pasaulio kalbų, – iškalbingas Holokausto liudijimas, tapęs vienu skaitomiausių to laikotarpio dokumentų.
Simboliškai sutapo, jog išvakarėse prieš teismo sprendimą iškeldinti buvusį partizaną Albiną Kentrą ir jo įkurtą draugiją „Miško broliai“ iš pastato Totorių 9/Labdarių g. 10, Vilniuje, perskaičiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išleistą Merkio rinktinės štabo dienoraštį, ...
Kalti vien dėl to, kad gimė: sovietai liaudies priešų vaikus atimdavo iš tėvų ir sugrūsdavo į vaikų gulagus (1016)
Tuometinėje SSRS tėvynės išdavikų, liaudies priešų šeimose gimusių vaikų, laukė nepavydėtinas likimas. Dėkingumas draugui Stalinui už laimingą vaikystę – vienas populiariausių sovietinių plakatų siužetų, skambantis kaip pasityčiojimas, turint omenyje, kiek tuometinių vaikų užaugo pataisos namuose, p...
Vien jo vardas kelia šiurpą: Stalino pakalikas buvo ir serijinis žudikas – dėl jo diktatorius perspėjo savo dukrą (38)
Yra du būdai, kaip išlikti istorinėje atmintyje: gali būti pasauliniui nusipelnęs didvyris, arba – kitiems gyvenimą paversti tikru pragaru. Šios istorijos herojus kaltas dėl dešimčių, o gal net šimtų tūkstančių žmonių mirčių. Jis ne tik žudė ir prievartavo moteris, bet buvo ir nepamainomas pagalbini...
Sovietų aukso karštligė pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių: čia žmonių kūnai tapo greitkelio dalimi (10)
Šiame nuostabiame gamtos kampelyje, pasak vieno iš jo XX amžiaus gyventojų, žmogus gali virsti į žvėrį po 3 savaičių sunkaus darbo, mušimo ir bado. Tolimuosiuose Rusijos rytuose esanti Kolyma taip ir būtų likusi neapgyvendinta, jei netyčia rasti brangieji metalai. Vietoje turtų, auksas šiai vietovei...
Garsaus tarpukario Lietuvos visuomenininko, buvusio knygnešio ir Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko (1883–1945) parengta knyga „Lietuva Didžiajame kare“ pirmą kartą pasirodė 1939 m. Vilniuje. Anuomet Lietuvoje bei pasaulyje Didžiuoju karu vadintas 1914–1918 m. vykęs Pirmasis pasaulinis kara...
Pačiame Panevėžio centre, Vasario 16-osios gatvėje, šaligatvį ties rajono Savivaldybės pastatu atvėrę archeologai atskleidė ne tik kelis šimtmečius siekiančios miesto istorijos klodus, bet ir sovietmečio šventvagišką brutalumą.
Apie tai jums nebūtų parašiusi „Komjaunimo tiesa“, apie tai, tikriausiai nebuvo kalbama ir komunalinėse virtuvėse. Sovietiniai žmonės to nežinojo, tačiau mūsų buvusioje „plačiojoje Tėvynėje“ garsėjusioje „visi lygūs“ ir „ visiems atlyginama už pastangas“ šūkiais buvo ne tik partinė-nomenklatūrinė ma...